Ne visais įmanomais šaltiniais tinka remtis Vikipedijoje.
Tai yra Vikipedijos rašinys. Čia pateikta vieno ar keleto naudotojų (o gal ir visos bendruomenės) nuomonė kai kuriais Vikipedijos tvarkos klausimais. |
Patikrinamumas yra vienas esminių Vikipedijos turiniui taikomų principų, tačiau taip pat labai svarbūs yra neutralumo ir originalių tyrimų draudimo principai. Šie trys principai kartu apsprendžia, kurie šaltiniai gali būti laikomi patikimais, o kurie – ne.
Tai nereiškia, kad niekada negalima pateikti nuorodos į tam tikrą paprastai nepatikimu laikomą šaltinį. Tai labai priklauso nuo konteksto. Jei rašome apie plokščios Žemės sąmokslo teoriją, tai nėra bloga mintis nurodyti plokščios Žemės šalininkų puslapį kaip pagrindžiantį vienokius ar kitokius tokios teorijos šalininkų argumentus. Bloga mintis remtis plokščios Žemės šalininkų puslapių grindžiant teiginius apie Žemės geometriją ir sandarą. Be to, šaltinis gali būti patikimas vienais klausimais ir nepatikimas kitais. Pvz., bendro pobūdžio naujienų svetainė gali būti patikimas šaltinis faktams apie einamuosius įvykius, tačiau nepatikimas specifiniais moksliniais ar medicininiais klausimais, nes pateikdama informaciją skaitytojams prisitaikant prie auditorijos gali ją supaprastinti.
Nustatant tinkamą šaltinį svarbu ir faktų, kurie paremiami šaltiniu, reikšmingumas. Pvz., upės ilgis paprastai nėra labai ginčytinas faktas, o klausimai susiję su gyvų žmonių biografijomis gali būti labai jautrūs ir čia reikėtų remtis ypač patikimais šaltiniais.
Tarp tokių šaltinių yra leidiniai ir interneto puslapiai, kurie plačiai pripažįstami kaip reklaminiai arba ekstremistiniai arba didžiąja dalimi besiremiantys gandais, paskalomis ir asmeninėmis nuomonėmis. Šie šaltiniai gali būti naudojami kaip šaltiniai tik kalbant apie juos pačius, pvz., straipsniuose apie tokias publikacijas. Remtis jais kitais atvejais netinka.
Pvz.:
Netinka remtis įvairiose svetainėse leidžiamais svetainių naudotojų komentarais, pvz., amazon.com skelbiamuose naudotojų komentarais apie knygas ir kitus leidinius.
Bet kas gali susikurti internetinį puslapį, savo lėšomis išleisti knygą ir pasiskelbti kokio nors klausimo ekspertu. Dėl to tokia medžiaga, tokia kaip savilaidos knygos, patentai, naujienlaiškiai, asmeniniai interneto puslapiai, atviros publikavimui wiki svetaintės, asmeniniai ar grupiniai blogai, interneto forumų skelbimai, žinutės socialinės medijos svetainėse paprastai nėra priimtini kaip šaltiniai. Savilaidos šaltiniai gali būti laikomi patikimais tik kai jų autoriai yra tam tikros sferos ekspertai, dirba susijusioje sferoje ir anksčiau yra išleidę patikimus, nepriklausomus leidinius.
Paprastai netinkamais šaltiniais yra svetainės, kurių turinys kuriamas jų naudotojų. Tarp tokių svetainių yra asmeninės svetainės, asmeniniai ar grupiniai blogai, interneto forumai. Taip pat socialinės žiniasklaidos svetainės, tokios kaip Answer.com, „Twitter“, „Facebook“, „Tumblr“, „Instagram“, „Reddit“; IMDb, Ancestry.com, Find-a-Grave, ODMP; dižioji dauguma wiki pagrindu veikiančių svetainių, įskaitant ir Vikipediją.
Netinkamais šaltiniais yra ir Vikipedijos kitomis kalbomis bei Vikipedijos klonai.
Tokios svetainės kaip geni.com, familysearch, ancestry.com turi pirminių šaltinių duomenų bazes, kurių reikėtų vengti, jei tik yra antrinių šaltinių. Šiose svetainėse taip pat yra skelbiama laisvai naudotojų keliama informacija, kuri nėra patikima.
Kai kurios valstybės atvirai ar slapta remia svetaines, kurios generuoja turinį skirtą tam tikriems valstybės užsienio politikos tikslams įgyvendinti. Toks turinys paprastai yra melagingas, tendencingas, propagandinis, remtis juo galima tik išimtiniais atvejais ir tik mažai prieštaringais klausimais.
Melagingų naujienų svetainės pagal https://euvsdisinfo.eu: 112.ua, dan-news.info, lenta.ru, news-front.info, rusdialog.ru, southfront.org, topwar.ru, ukraina.ru, veteranstoday.com, veteransnewsnow.com.
Propagandines svetaines neretai išduoda agresyvus, emocingas, itin kategoriškas turinys, pavyzdžiui: „savo atsakymą baigia absurdišku niekalu“, „nerado nieko geresnio“, „verkšlenimas“, „tada, atsiprašau, su kokia priemone reikėtų kreiptis ir kokiu žodžiu įvardyti, kas vyksta ... (tiksliau – mitų kūrimas)“ ir kitos panašios frazės. Tai įprastos propagandinės konstrukcijos, daugsyk įvarioje propagandoje matytos ir rimtiems šaltiniams dažniausiai nebūdingos.
Religiniai tekstai – Biblija, Koranas ir kt. yra pirminiai šaltiniai. Netinka juos naudoti kaip antrinius šaltinius, pvz., grįsti jais istorinius faktus.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Vikipedija:Nepatikimi šaltiniai, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.