Valgomojo kaštainio paplitimo arealo alternatyvus Europos miškų genetinių išteklių programos (EUFORGEN) žemėlapis (žiūrėti čia)
Castanea sativa |
---|
Valgomasis kaštainis |
Apsaugos būklė |
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Castanea sativa Mill., 1768 |
Paplitimas |
Valgomojo kaštainio paplitimas:
|
Valgomasis kaštainis (Castanea sativa) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos, kaštainių (Castanea) genties lapus metančių vienanamių medžių rūšis, kurio moteriški ir vyriški žirgininiai žiedai sukrauti ant to paties vieno medžio.
Natūraliai paplitęs dalyje pietų Europoje regionų – ypač Apeninų pusiasalyje, Iberijos pusiasalio šiaurės vakaruose, Graikijos pietuose ir Rusijos pietvakariuose palei Juodosios jūros regionus ir Šiaurės Kaukaze. Azijos žemyne natūraliai auga Mažojosios Azijos šiaurinėje dalyje ir Užkaukazėje.
Introdukuotas ir natūralizuotas gerokai platesnėje Europos dalyje, nei natūralus arealas, ypač švelnesnio klimato šalyse, įskaitant visą Iberijos pusiasalį, Prancūziją, Britų salas, Beneliuksą, Vokietiją, Šveicariją, Slovėniją. Plačiai paplitęs Austrijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Balkanų pusiasalio šalyse.
2020 m. duomenimis, valgomasis kaštainis Lietuvoje dar gana retai auginamas. Trys individai yra pasodinti Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode, iš jų seniausias sodintas 1950 m., kiti du jaunesni pasodinti 1982 m., buvo gauti iš Vokietijos Špėto medelyno. Nepaisant kad tai švelnaus klimato medis, bet Lietuvoje gana neblogai auga, žydi ir dera. Bet nepaisant tai, užderėjusių kaštainių riešutai Lietuvoje pridera mažesni nei regionuose kur auga natūraliai ar ten kur jiems tinkamos augimo sąlygos, ir dažnai būna tušti. Lietuvoje geriausios jiems sąlygos augti yra jos pietvakarių dalyje.
Tai didelis, lapus metantis medis. Jo aukštis 20–25, rečiau 30–35 m, kamienas iki 2 m, nors senų medžių kamienas gali siekti iki 6 m skersmens arba 12 m apimties. Lapai pailgi, lancetiški, 16–28 cm ilgio, 5–9 cm pločio, dantytais kraštais. Žiedai susitelkę 10–20 cm ilgio viršun nukreiptuose žirginiuose. Viršutinėje jų dalyje yra vyriški, apatinėje – smulkūs moteriški žiedai. Žydi birželio–liepos mėnesiais. Žieduose gausu žiedadulkių ir nektaro. Rudenį subrandina goželį (spygliuotą netikrąjį vaisių), kurio viduje būna 3–7 kaštoninės spalvos sėklos (riešutai).
Valgomieji kaštainiai gali toleruoti iki -25°C laipsnių šaltį, bet palankiausiai auga švelnaus klimato regionuose ir gerai pralaidžiame dirvožemyje. Paprastai gyvena apie 700 m., bet kultivuojami gali gyventi iki 1000 metų.
Iš vieno medžio galima pririnkti 30–100 kg, bet per gerą derlių iki 300 kg vaisių. Valgomojo kaštainio riešutai yra valgomi, nuo seno naudojami kulinarijoje. Jie yra labai maistingi ir dalyje regionų sudaro didelę vietos gyventojų raciono dalį (pvz., Korsikoje). Iš kaštainio riešutų malami miltai, kepti riešutai vartojami kaip užkandis, dedami į konditerijos gaminius, virti naudojami garnyrui.
Mediena tvirta, bet su laiku riečiasi ir skyla. Medienos tankis 560 kg/m³. Medienoje, žievėje gausu tanino.
Iš valgomųjų kaštainių yra išveista kultivarų, dalis jų surašyti žemiau:
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Valgomasis kaštainis, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.