Scena

Priešais ir žemiau scenos būna parteris su žiūrovams skirtomis vietomis, parterio gale ir šonuose – ložė.

Scena taip pat vadinama dramos kūrinio ar spektaklio dalis.

Teatro scenos, o kartais ir visos salės sienos dažniausiai būna juodos, tamsios, kad neblaškytų žiūrovų ir aktorių dėmesio.

Patalpų scenos, kad ir teatro scenos, dažniausiai būna pakilusios virš pirmųjų salės žiūrovų eilių. Jų konstrukcijos būna metalinės ir medinės. Žiūrovų vietos aplink sceną sustatomos puslankiu, tolimesnės nuo scenos eilės įtaisomos kiek aukščiau nei prieš jas esančios. Scenos pagrindinis tikslas – spektaklio veiksmą padaryti matomu kiekvienam salėje esančiam žiūrovui. Scenos priekyje įtаisyti šviestuvai, apšviečiantys ją. Šviestuvai slepiami už spеcialių sienelių, tad žiūrovai jų praktiškai nepastebi. Išsikišusi iš už uždangos, kuria pradedamas ir baigiamas spektaklio veiksmas scenoje, linijos scenos dalis vadinama avanscena.

Tokia scena konstruojama iš tvirtų metalinių sijų, kurias lengva transportuoti, nes scena dažnai pervežama iš vienos vietos į kitą. Didžiulės lauko scenos montavimas gali užtrukti bene visą dieną.

Lauko scena nuo teatro scenos skiriasi tuo, jog neturi uždangos. Scena yra gerai matoma praktiškai iš bet kurios vietos. Taip yra todėl, kad lauko scena dažniausiai neturi aklinų sienų, ji visa atvira. tačiau šį matomumą gali varžyti įvairios skraistės, remėjų reklamos ant scenos konstrukcijų.

„Tarptautinių žodžių žodynas“, 1985 m., Vilnius.