Rudolf Tobias

Rudolfas Tobiasas est. Rudolf Tobias
R. Tobiasas
Gimė	1873 m. gegužės 29 d. Keina, Hyjuma, Estijos gubernija
Mirė	1918 m. spalio 29 d. (45 metai) Berlynas,  Vokietijos imperija
Sutuoktinis (-ė)	Louise Vilde
Vaikai	Johannes, Paul-Ferdinand, Sylvia, Beatrice, Helen Tobias-Duesberg
Veikla	kompozitorius, pianistas, vargonininkas
Alma mater	Sankt Peterburgo konservatorija
Vikiteka	Rudolf Tobias

gegužės 29 d. Keinoje, Hyjumoje, Estijos gubernijoje – 1918 m. spalio 29 d. Berlyne) – estų kompozitorius, vargonininkas, pianistas.

Pirmąsias muzikines pamokas gavo iš tėvo vaikystėje. Nuo 1885 m. Hapsalu mokykloje mokėsi groti fortepijonu pas vietinę pianistę Katariną fon Gernet. Vėliau su šeima persikėlė į Kulamą (Lenės apskr.), kur jo tėvas gavo parapijos raštininko vietą. 1889 m. mokslą tęsė Talino Nikolajaus vidurinėje mokykloje, studijavo vargonų ir muzikos teoriją.

 

1893 m. įstojo į Sankt Peterburgo konservatoriją. Joje studijavo vargonų muziką L. Homilijaus klasėje ir kompoziciją pas N. Rimskį-Korsakovą. Baigęs studijas, 1898–1904 m. dirbo vargonininku ir choro dirigentu estų Sankt Peterburgo Šv.Jono bažnyčioje. Tuo metu jis taip pat atliko savo kūrinius. 1904–1908 m. Tartu koncertavo kaip dirigentas, pianistas ir vargonininkas, reiškėsi muzikos kritikos srityje.

Nuo 1909 m. gyveno Vokietijoje, 1912–1918 m. dėstė muzikos teoriją Berlyno Karališkojoje aukštojoje muzikos mokykloje. 1913 m. rugpjūčio mėn. aplankė savo gimtinę ir dalyvavo naujojo Estijos teatro atidarymo iškilmėse, kur taip pat dirigavo savo paties kompozicijas. 1914 m. jis įgijo Vokietijos pilietybę, gavo profesoriaus vardą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę, kur dirbo vertėju. 1916 m. buvo paleistas iš karo tarnybos dėl medicininių priežasčių ir grįžo dirbti į Karališkąją muzikos akademiją.

1918 m. spalio 29 d. R. Tobiasas mirė Berlyne nuo plaučių uždegimo. Buvo palaidotas vietos Vilmersdorfo kapinėse. Atkūrus Estijos Respubliką, 1992 m. birželio 7 d. muzikanto palaikai buvo atvežti į Estiją, perlaidoti Kulamoje, kur su šeima gyveno 1885-1889 m.

Didelio masto vokalinės ir simfoninės kompozicijos užima pagrindinę vietą R. Tobiaso kūrybiniame palikime. Įdomus kantatos „Jonos misija“ likimas: po nevykusios premjeros 1909 m. sekantį kartą buvo atlikta tik 1989 m., po to, kai ją prikėlė pianistas Vardo Rumessen ir su entuziazmu priėmė publika. Ankstyvieji R. Tobiaso darbai (pvz., „Julijaus Cezario“ uvertiūra, parašyta 1896 m.) yra klasikinio stiliaus, o vėlesni plėtoja impresionistines ir ekspresionistines tendencijas. Nuo 1904 iki 1908 m. Tartu vykdė koncertinę veiklą kaip dirigentas, vargonininkas ir pianistas. Organizavo oratorijų koncertus.

Muzikanto portretas pavaizduotas ant 50 Estijos kronų banknoto. Hapsalu mieste jam pastatytas paminklas. Jis buvo įtrauktas į 100 didžiųjų XX a. Estijos asmenybių sąrašą (1999 m.). 2000 m. įkurtas Tobiaso styginių kvartetas (Tobiase Keelpillikvartett).

• Kantata „Jonas Damaskietis“ (Johannes Damaskuset, 1897)
• Oratorija „Jonos misija“ (Des Jona Sendung, 1909)
• Uvertiūra „Julijus Cezaris“ (Julius Caesar, 1896)
• Koncertas fortepijonui (1897)
• Styginių kvartetai (1899, 1900)
• Kūriniai fortepijonui, vargonams
• Chorai, solo dainos

• Biografija
• Elke Voelker: Der estnische Komponist Rudolf Tobias (1873-1918). Leben und Werk. (Dissertation, Heidelberg 2012)