Džordžija Kolambusas

Miesto šiaurėje driekiasi Pidmonto plynaukštė, pietuose plyti pakrantės lygumos. Miesto teritorija teka Čatahučio (angl. Chattahoochee River) upė, miestas nutolęs 160 km atstumu į pietvakarius nuo Atlantos. Tekstilės, baldų, maisto („Coca-Cola“ gėrimų) pramonė, ligoninių įrangos, kaučiuko dirbinių gamyba; akmenų skaldyklos.

Kolambusas angl. Columbus
Miestas Čatahučio pakrantėje
Kolambusas 32°29′32″ š. pl. 84°56′25″ v. ilg. / 32.49222°š. pl. 84.94028°r. ilg. / 32.49222; 84.94028 (Kolambusas (Džordžija))
Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija	Džordžija
Apygarda	Maskogio apygarda
Įkūrimo data	1828 m.
Gyventojų (2021)	205 617
Plotas	561 km²
Tankumas (2021)	367 žm./km²
Altitudė	243 m
Tinklalapis	www.columbusga.com
Vikiteka	Kolambusas

Yra Kolambuso oro uostas, keletas muziejų (Jungtinių Amerikos Valstijų pėstininkų kariuomenės muziejus, įsikūręs 1918 m. Beningo forte). Veikia Kolambuso valstybinis universitetas.

Gyvenvietė pavadinta Kristupo Kolumbo vardu.

Įkurtas 1828 m. Džordžijos įstatymų leidžiamojo organo nutarimu. Plantacijose palei upę auginti medvilnės laukai. XIX a. viduryje nutiesus geležinkelį išaugo pramonės svarba, atidaryti tekstilės fabrikai. Šalyje įsiplieskus pilietiniam karui, Kolambusas išplėtė gamybos apimtis ir karo metu buvo antras pagal atsargų Konfederacijos kariuomenei tiekimą, po Ričmondo (Virdžinija). Be tekstilės fabrikų, mieste veikė geležies dirbinių ir kardų gamyklos, taip pat laivų statykla. Čia 1865 m. vyko Kolambuso mūšis.

Po karo miestas suklestėjo. Industrializacija paspartino miesto augimą. Ispanijos-Amerikos karo metu mieste pradėjo veikti tramvajų tinklas. XX a. vid. atidarytas Kolambuso koledžas (vėliau pervadintas į universitetą).

•   Zugdidis, Gruzija
•   Kiriū, Japonija
•   Bistrica, Rumunija
•   Taičungas, Taivanas

•  
  Pirmoji presbiterionų bažnyčia
•  
  Laikrodžio bokštas