Karu Regionas

Karu regionas
Šalis:	PAR
Tipas:	pusdykumė
Krituliai:	100-400
Plotas:	395 tūkst. km²

Karu regiono plotas apie 395 tūkst. km² (trečdalis PAR teritorijos).

Karu sudaro:

• Didysis Karu – šiaurinė dalis
• Mažasis Karu – pietinė dalis
• Aukštutinis Karu – kartais vartojama sąvoka, reiškianti atskirą geografinį rajoną, kuris yra didelės Pietų Arfikos plynaukštės dalis.

Pasaulinio Laukinės Gamtos fondo apibrėžiamas Karu ekoregionas (palydovinėje nuotraukoje žymi geltona linija) nesutampa su tradiciškai suvokiamu Karu regionu siaurąja prasme. Jame išskiriami du ekoregionai (žemėlapyje atskirti žalia linija): vakariau esantis Sukulentų Karu ir ryčiau esantis Nama Karu.

Karu regionas driekiasi maždaug nuo 34° iki 27° pietų platumos. Šiaurės vakaruose ties 27° pietų platuma pusdykumė siekia pakrantę ir plynaukštę Namibijos pietuose, kuri pereina į Namibo dykumą. Ryčiau Karu ribojasi su Kalahario dykuma.

Regiono sausringumą (rytuose klimatas primena Viduržemio jūros klimatą) lemia keli veiksniai:

• Ties Ožiaragio atogrąža esanti aukšto slėgio zona garina vandenį ir drėgmę perneša į šiaurę, link pusiaujo, kur ji ir išlyja.
• Iš pietų pusės lietaus debesims ateiti trukdo Kapo kalnai, o iš šiaurės – Didžiosios pakopos kalnagūbris.
• Pietvakarių pakrantėje teka šalta Bengelos srovė, kuri ten mažina temperatūrą ir taip sausina klimatą.

Drėgmė į Mažąjį Karu atkeliauja iš Indijos vandenyno.

Didysis Karu beveik 250 milijonų metų buvo didžiulis benuotakis baseinas. Vienu laikotarpiu rajonas buvo apledėjęs, ką rodo plačiai paplitusi uoliena Dvykos tilitas. Vėliau jame buvo didelės vidinės deltos, jūros, ežerai ar pelkės. Rajone susidarė didžiuliai akmens anglies klodai, kuriais remiasi šių dienų PAR ekonomika. Buvo didžiulio vulkaninio aktyvumo tarpsniai. Drėgnuose miškuose klestėjo senoviniai varliagyviai ir ropliai, kurių fosilijomis Karu regionas garsėja paleontologų tarpe.

Didysis Karu yra šiauriau už Mažąjį. Tai tipiška pusdykumė su atitinkama flora ir fauna. Geologiniu požiūriu tai erozinė žemuma, į kurią teka upės nuo Didžiosios pakopos kalnagūbrio šlaitų. Pagal upių kryptis skiriami du baseinai:

• vakarinis baseinas – 225 km ilgio, 80 km pločio,
• rytinis baseinas – 480 km ilgio ir 130-80 km pločio.

Vidutinis kritulių kiekis palaipsniui mažėja einant iš rytų (400 mm) į vakarus (~100 mm). Vidutinis Didžiojo Karu žemių aukštis yra 450–750 m virš jūros lygio.

Dabar Karu regione vyraujanti žemės ūkio šaka yra avininkystė. Vietovėse, kur įmanomas drėkinimas, užsiimama kitokiomis žemės ūkio šakomis. Paskutiniai metais ekonominę reikšmę įgavo žvėrių ūkiai ir turizmas.

Mažasis Karu yra mažesnis už Didįjį ir piečiau. Vietiniai gyventojai šią sritį vadina afr. Klein Karoo 'Mažasis karu'.

Mažasis Karu, kuris yra mažiau sausringas už Didįjį, yra derlingas slėnis, kurį šiaurėje riboja Svartbergo kalnai (afr. Swartberg), o pietuose – Langebergo (afr. Langeberg) ir Outenikvos kalnai (afr. Outeniekwaberge).
Šio subregiono ribos nėra griežtai nustatytos, bet daugelis gyventojų laiko, kad vakarinė Mažojo Karu riba Barideilo kaimo (angl. Barrydale) regione, o rytinė – ties Juniondeilu (angl. Uniondale).

Mažojo Karu teritorija yra 300–600 m virš jūros aukštyje. Slėnio ilgis yra 245 km, vidutinis plotis – apie 48 km. Per metus kalnų šlaituose išlyja apie 400 mm kritulių, o slėnio dugne – iki 130 mm.

Gyvenvietės susitelkusios palei Gourits, Groot, Touws, Olifants ir Kammanassie upes.. Pagrindinis subregiono miestas yra Oudtshoorn. Kiti miestai ir gyvenvietės – Ladismith, Calitzdorp, De Rust. Subregione žinomi misionierių punktai yra Zoar, Amalienstein, Barideilas (Barrydale) ir Dysselsdorp.

Subregione pirmieji europiečiai tyrinėtojai pasirodė XVII a. pabaigoje. Šiose sausringose žemėse tada gyveno tik khoisanai.

Šiuolaikinės žemdirbystės technologijos užtikrina vietinių žemių produktyvumą.

Aukštutinis Karu, esantis 1000–1300 m aukštyje yra Pietų Afrikos plynaukštės dalis tarp Oranžinės upės ir Didžiosios pakopos kalnagūbrio.