Jonas Matusas

Vaiguviškiai, Plokščių valsčius – 1962 m. birželio 29 d. Niujorkas) – Lietuvos istorikas, kunigas.

1924 m. Gižuose baigė Seinų kunigų seminariją, 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teologijos-filosofijos fakultetą. 1936 m. istorijos daktaras. Kaip nemaža Lietuvos istorikų grupė (Bronius Dundulis, Kučinskas, Zenonas Ivinskis, Povilas Pakarklis, Remeika, Adolfas Šapoka, Simas Sužiedėlis ir Šležas, dauguma jų studijavo VDU TFF) priklausė aktyviai visuomeninei katalikų organizacijai – ateitininkams.

1936–1940 m. VDU dėstytojas; nuo 1940 m. docentas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1946 m. mokytojavo Regensburgo lietuvių tremtinių gimnazijoje. Nuo 1948 m. gyveno JAV, įvairiose vietose dirbo pastoracinį darbą.

Išsamiai nagrinėjo pirminius šaltinius. Pripažino, kad Vokiečių ordino svarbiausias tikslas buvo ne skleisti krikščionybę, o užkariauti baltų žemes ir jose sukurti savo kolonijinę valstybę. Pabrėžė, kad ordino jėgas sutelkė krikščionybės idėja.

Parašė straipsnių iš lietuvių kultūros istorijos, etnografijos, apie istoriką Albertą Kojalavičių-Vijūką, Motiejų Valančių kaip istoriką, apie Lietuvos rusinimą per pradžios mokyklas nuo XIX a., apie Lietuvos kariuomenę.

• Švitrigaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, 1938 m.
• Lietuvių kultūra senais laikais, 1939 m.
• Senovės prūsų žemės nukariavimas, 1940 m.
• Šaulių sąjungos istorija, 1939 m., 2 leid. 1966 m.
• Vidurinių amžių istorija, 1946 m.
• Dailidžių Supraslio kultūra lietuviškumo ir rusiškumo perspektyvoje