Tepliava

rugsėjo 7 d. rus. Гвардейск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, 40 km į rytus nuo Karaliaučiaus, istorinių Sembos ir Nadruvos paribyje. Gvardeisko rajono centras.

Tepliava rus. Гвардейск vok. Tapiau
Tepliavos turgaus aikštė
Tepliava 54°39′00″š. pl. 21°04′00″r. ilg. / 54.65°š. pl. 21.06666°r. ilg. / 54.65; 21.06666 (Tepliava)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Gvardeisko rajonas
Įkūrimo data	1260 m.
Gyventojų (2021)	13 353
Plotas	12 km²
Tankumas (2021)	1 113 žm./km²
Pašto kodas	238210
Tel. kodas	(+7) 40159
Tinklalapis	www.gvardeysk.ru
Vikiteka	Tepliava

 

Miesto pavadinimas Tapjavō prūsiškos kilmės. Įkurtas 1260 m. vietoje senovės prūsų Sugūbrio pilies, stovėjusios Deimenos ir Priegliaus upių santakoje. Kryžiuočiai, sudeginę prūsų pilį ir gyvenvietę, pradėjo statyti savo pilį, kuri 1280–1301 m. buvo komtūro rezidencija. 1283–1290 m. pastatyta nauja akmeninė pilis. 1395 m. ištiesinta Deimos upės vaga. 1383 m. spalio 21 d. pabėgęs iš Krėvos kalėjimo čia slapta Vyganto vardu krikštijosi DLK Vytautas. Jo krikšto tėvai buvo Tepliavos seniūno žmona ir Ragainės komtūras Vygantas fon Balterheimas. Nuo 1450 m. miestas vokiškai vadinamas Tapiau.

1457 m. kai lenkai ir čekai užėmė Teutonų ordino sostinę Marienburgą, ordino didžiojo magistro rezidencija buvo perkelta į Karaliaučių, o archyvas 1469 m. į Tapiau pilį, kur jis išbuvo iki 1722 m. 1502 m. pastatyta bažnyčia. 1568 m. kovo 20 d. Tepliavoje mirė Prūsijos valstybės įkūrėjas Albrechtas Brandenburgietis. 1722 m. balandžio 6 d. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I Tepliavai suteikė Kulmo miesto teisę ir herbą. 1879 m. įkurta senelių prieglauda, 1902 m. atidaryta silpnapročių ligoninė, 1904 mn. pradėtas leisti miesto laikraštis.

1758 m. miestą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė, o 1807 m. prancūzai. Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus rusai apšaudė miestą iš sunkiosios artilerijos. Kilus gaisrams žuvo miesto archyvas. Antrajame pasauliniame kare miestas gerokai nukentėjo. 1945 m. sausio 25 d. miestą užėmė rusų kariuomenė. 1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Tepliavos rajonas. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeistas miesto ir rajono centro pavadinimas. Tepliava pavadintas Gvardeisku, t. y. gvardiečių miestu, o rajonas – Gvardeisko rajonu.

Mieste veikia makaronų fabrikas, mėsos kombinatas, žuvies apdirbimo cechas, duonos ir konditerijos įmonė, sūrinė, kojinių mezgykla. Pietiniu Priegliaus krantu praeina geležinkelis Karaliaučius-Įsrutis-Kaunas.

1939 m. mieste buvo 9272 gyventojai. Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo mėn. iš Rusijos atvyko pirmieji sąstatai su persikėlėliais. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Karaliaučiaus srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.

Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2021 m.
1875 m.	1890 m.	1895 m.	1910 m.	1933 m.	1939 m.sur.	1959 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.
2 679	3 763	4 061	5 986	7 683	9 326	7 600	10 800	11 904
2002 m.sur.	2005 m.	2008 m.	2011 m.	2021 m.	-	-	-	-
14 572	13 800	13 214	13 888	13 353	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Mieste gimė dailininkai Lovis Korintas (1858–1925 m.) ir Ernstas Molenhaueris.

• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

• Poleskas bankgorodov.ru
• Gvardeiskas – Tepliava Archyvuota kopija 2008-04-23 iš Wayback Machine projekto.