Paieškos rezultatai
Šiame "vikyje" yra puslapis pavadinimu „Karaliaučius“. Taip pat žiūrėkite kitus rastus paieškos rezultatus.
Karaliaučius (vok. Königsberg, lenk. Królewiec), Kaliningradas (rus. Калининград) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras. Uostamiestis... |
reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Karaliaučius. Apskritis sudaryta iš Karaliaučiaus priemiesčių ir kaimiškųjų vietovių. 1894 m. prie jos... |
Centras – Karaliaučius. Sudaryta per 1815–1818 m. reformą po Vienos kongreso vietoje Rytų Prūsijos departamento. Apygardą administravo Karaliaučiaus karo ir... |
Kaliningrado srities centras. Karaliaučius – miestas Priegliaus upės žiotyse prie Aistmarių įlankos šiaurės rytų pakrantės. Karaliaučiaus apylinkėse archeologiniais... |
miesto istorijos muziejus. Nijolė Strakauskaitė. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 176 p. ISBN 9986-830-82-6... |
Karaliaučiaus universitetas arba Albertina – pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla, veikusi 1544–1945 m. 1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis... |
nerija, Karaliaučius: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 178 p. ISBN 9986-830-82-6. Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Karaliaučiaus pilis... |
lietuwininkams žinias parnesząs – savaitraštis, leistas 1849–1880 m. Karaliaučiuje gotišku šriftu. Provokiškos orientacijos laikraštis. Skelbė naujienas... |
bažnyčia arba Lietuvių bažnyčia (Litauische Kirche) – liuteronų bažnyčia Karaliaučiaus Sakaimio (Sackheim) rajone. Bažnyčia pirmą kartą paminėta 1420 m. kaip... |
Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Karaliaučiaus apskrities, nuo 1939 m. Sembos apskrities kaimas. XIX a. pastatyti Karaliaučiaus gynybinės sistemos... |
imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities miestas, 1933–1939 m. apskrities centras... |
20°29′55″r. ilg. / 54.6934°š. pl. 20.4986°r. ilg. / 54.6934; 20.4986 Karaliaučiaus geležinkelio stotis (arba Kaliningrado keleivinė geležinkelio stotis... |
Karaliaučius. 1801 m. plotas buvo apie 20000 km², 414.000 gyventojų (šiaurinėje dalyje – Labguvos, Tepliavos, Šakių apskrityse, dalyje Karaliaučiaus apskrities –... |
Centras – Karaliaučius, nuo 1933 m. Žuvininkai. Apskritis apėmė visą Sembos pusiasalį iki Kuršių marių, rytuose ribojosi su Karaliaučiaus apskritimi... |
Kaliningrado sritis (peradresavimas iš Karaliaučiaus sritis) Kaliningrado sritis (rus. Калининградская область) arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje... |
kraštas). Buvo tarp Nemuno ir Vyslos žemupių. Provincijos sostinė buvo Karaliaučius. Rytų Prūsijos teritorija kito priklausomai nuo feodalų veiklos ir kariuomenės... |
Karaliaučiaus spaustuvės – poligrafijos įmonės, veikusios Karaliaučiuje 1524–1944 m. Šiose spaustuvėse buvo išspausdinta daug knygų lietuvių kalba. Pirmoji... |
Septynių Karaliaučiaus tiltų uždavinys – vienas iš pirmųjų grafų teorijos uždavinių, kilęs iš realios situacijos. Uždavinio formuluotė – ar įmanoma apeiti... |
Karaliaučiaus apgultis arba Karaliaučiaus mūšis – vienas iš Didžiojo prūsų sukilimo (1260–1274 m.) mūšių, įvykęs 1262 m. sausio mėn. Karaliaučiuje, kuriame... |
pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m. Plotas apie 31 000 km². Sostinė – Karaliaučius, kiti žymesni miestai – Klaipėda ir Tilžė. Gyveno lietuviai (lietuvininkai)... |