Gintautas Gaučys

birželio 26 d. Kamajuose, Rokiškio r. – 2019 m. liepos 10 d. Vilniuje) – muzikos mokytojas, vargonininkas, chorvedys, vargonininko ir chorvedžio Jono Gaučio sūnus.

1949–1960 m. Gintautas mokėsi Prienų Tojoje vidurinėje mokykloje. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo, ir vėliau pavaduodavo jį prie vargonų, dainavo mokyklos chore ir vokaliniame ansamblyje, įvairiais instrumentais grojo pučiamųjų orkestre ir kaimo kapeloje. 1961–1968 m. su pertrauka (1962–1965 tarnavo sovietų armijoje, subūrė karių pučiamųjų orkestrą), muziką studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginame institute (diriguoti mokė A. Ilčiukas). Studijų metais vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų instrumentiniams ansambliams, sekmadieniais nuvykdavo į Linkmenų (Ignalinos r.) bažnyčią pavargonuoti per šv. Mišias.

1992–1993 m. Lietuvos muzikos akademijoje lankė prof. L. Digrio ir D. Sverdiolo vadovaujamus vargonininkų kursus.

1968–1972 m. G. Gaučys buvo Lietuvos švietimo ministerijos Pedagogikos mokslinio instituto mokslinis bendradarbis, 1975–1977 m. „Vagos“ leidyklos Muzikos leidinių redakcijos korektorius, 1977–1993 m. Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojas, nuo 1993 m. rudens Vilniaus „Lyros" muzikos mokyklos mokytojas ir teorinio skyriaus vedėjas, 1995 m. jam suteikta vyresniojo muzikos mokytojo kvalifikacijos kategorija.

1968–1981 m. Vilniaus Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios vargonininkas ir choro vadovas. Chorą (35-40 dalyvių) išmokė sudėtingesnių mišių ir giesmių bei ištraukų iš G. F. Händelio, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno ir D. Bortnianskio kūrinių, koncertavo Vilniaus, Kauno, Šiluvos, Kirdeikių ir kitose bažnyčiose. 1981–1983 m. vargonininkas ir choro vadovas Žiežmarių (Kaišiadorių r.) Šv. Jokūbo bažnyčioje. 1983–1995 m. šį darbą dirbo Šv. Edvardo bažnyčioje Švenčionėliuose. Su choru dalyvavo Lietuvos sąjūdžio ir kituose renginiuose, subūrė pučiamųjų instrumentų orkestrą, kuris talkino chorui per pamaldas. Choras giedojo Švenčionių, Šiluvos, Tverečiaus, Daugėliškiu, Labanoro, Saldutiškio ir Rieškutėnų bažnyčiose. 1995 m. pradėjo talkinti tėvui Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje, o jam mirus nuo 1998 m. tapo šios bažnyčios vargonininku ir choro vadovu.

1982–1983 m. G. Gaučys vadovavo Lietuvos vargonininkų kursų chorui prie Kauno arkikatedros bazilikos. Chorą išmokė J. Naujalio „Missa in honorem Sanctorum Vulnerum Christi" ir giesmių, koncertavo Kaune, Vilniuje ir Šiluvoje. 1991 m. atgaivino Lietuvos vargonininkų draugijos Vilniaus skyrių (centras Kaune prie Šv. Antano bažnyčios), yra pirmininko pavaduotojas. Sukūrė mišių, giesmių, dainų vaikams ir pjesių lietuvių liaudies instrumentams.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.