Gaisras

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Priežastys būna natūralios arba techninės, išskiriant tyčinį padegimą. Svarbiausias gaisro pavojus – nuodingos dujos (anglies monoksidas, cianidas ir kt.), ateinančios anksčiau nei liepsna.

Pradinis gaisras

Užsidegus degioms medžiagoms kyla pradinis gaisras. Liepsnai plintant, jis trunka ~4 minutes. Nuo ~5 minutės pavojingų dujų koncentracija patalpoje darosi mirtinai pavojinga.

Vietinis gaisras

Jis pereina į vietinį gaisrą, trunkantį iki ~devintos minutės, kol patalpos temperatūra pakyla aukščiau jame esančių medžiagų (baldų ir pan.) užsiliepsnojimo temperatūros (paprastai ~500–600 laipsnių).

Pliūpsnis

 

 

Vėlesnės stadijos metu temperatūra] pakyla iki ~1000 laipsnių, ugnies plitimo greitis paprastai ~10 m/min.

Dūminis sprogimas

Pliūpsnio stadijos metu neretai susidaro daug degių dujų, kurioms sudegti nebepakanka deguonies. Patekus į patalpą papildomai oro (pvz., atidarius duris) įvyksta pavojingas dūminis sprogimas. Artėjančio sprogimo požymiai yra tamsūs (juodi ar geltoni) dūmai, ypač jei jie plonomis srovelėmis sruvena pro liepsnojančios patalpos nesandarumus (tarkim, sutrūkinėjusių langų plyšius). Šių srovelių intensyvumas kinta, kartais dūmams pasukant atgal į liepsnojančią patalpą („kvėpavimo efektas“). Pastebėję artėjančio dūminio sprogimo ženklus, ugniagesiai nedelsiant pasitraukia.

Kamino efektas

Liepsnai toliau plintant, susidaro panaši į židinyje su kaminu esančią padėtis: įkaitęs karštas oras kyla aukštyn, užleisdamas vietą iš aplinkos ateinančiam šaltam orui. Šis šaltas oras tiekia liepsnai deguonį (dar labiau ją įpūsdamas), o karšto oro srautas padeda gaisrui plisti aukštyn. Yra buvę atvejų, kuomet išsigelbėjo tik tie stačiame tunelyje gaisro apimto traukinio keleiviai, kurie nuo gaisro traukėsi žemyn, nes kamino efektas sukūrė galingą kylantį liepsnos ir nuodingų dūmų srautą. Tačiau rašoma, jog šis efektas kai kada gali ir palengvinti gelbėti žmones.

Pagrindinis straipsnis – Ugnies audra.

Ugnies audra yra katastrofiškas reiškinys, kuomet ugnis įgauna savo vėjo sistemą, palaikydama kamino efektą gaisro apylinkėse. Ugnies audra dažniausiai pasitaiko itin didelių žolės ar miško gaisrų metu, tačiau karo metu masiškai bombarduojant buvo stebėta ir miestuose. Mieste kilusios ugnies audros aukų skaičius paprastai skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių (per 1945 m. kovo 9 d. bombardavimą Tokijuje žuvo apie 120 000 žmonių).

 

• Užgesintas iki atvykimo – iškvietę ugniagesius, užgesino patys.
• Mažasis gaisras, kurį irgi dar dažnai užgesina ne ugniagesiai, gali būti įveiktas paprastu gesintuvu ar ne daugiau kaip vienu vandens vamzdžiu. Tokiems priskiriami žolės gaisrai, liepsnojantys automobiliai, degantys šiukšlių konteineriai ir pan.
• Vidutinis gaisras, kurį neabejotinai gali užgesinti vienas ar retai kada du ugniagesių automobiliai (daugiausia 3 vandens vamzdžiai). Tokiems priskiriami patalpų, didelių sunkvežimių ir traukinių gaisrai, nedideli miško gaisrai.
• Didelis gaisras, per kurį tenka gesinti ne ugnies šaltinį, o atkirsti galimus jos tolimesnio plitimo kelius. Gali kelti katastrofos pavojų.
• Gaisro katastrofa – itin didelio masto gaisras, pvz., pramoninis. Degantys tanklaiviai, stambūs pastatai ir pan. bei dideli miško gaisrai priskiriami gaisro katastrofoms.

• Kaip elgtis gaisro atveju Archyvuota kopija 2012-03-11 iš Wayback Machine projekto.