Gimtatikyba (rus.
Pagonybė tarp slavų nyko palaipsniui. Nors krikščionybė įvesta palyginti anksti (Moravijoje – 863 m., Lenkijoje – 966 m., Kijevo Rusioje – 988 m.), atokesnėse vietovėse pagoniški ritualai išliko iki pat XV a. Dalis pagoniškųjų bruožų susiliejo su krikščionybe.
XIX a. kilus nacionaliniams, panslaviniams judėjimams pradėta romantizuoti ikikrikščioniškoji slavų istorija. Pradėti archeologiniai, kultūriniai to laikotarpio tyrinėjimai, susidomėta folkloru.
Dabartiniai gimtatikiai pagrindiniais savo dievais laiko Rodą, Peruną, Dažbogą. Daug dėmesio skiriama ekologijai, nacionalizmui. Neretai gimtatikiai, ypač Rusijoje siejami su nacionasocializmu, rasizmu, antisemitizmu. Gamtoje rengiami ritualai, gamtos simbolių garbinimas, švenčiamos žiemos saulėgrįžos, Kupalos, lygiadienių šventės. Pagrindinis simbolis – svastika.
Gimtatikyba labiausiai paplitusi Rusijoje (centras – Kaluga), Lenkijoje, Ukrainoje, Čekijoje.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Gimtatikyba, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.