Generalgubernija (vok.
egzistavusi sritis Trečiojo Reicho rytinėje dalyje, sudaryta iš vakarinių okupuotų Lenkijos teritorijų. Centras – Krokuva. Sritis ribojosi šiaurės rytuose su Balstogės sritimi, rytuose su Ukrainos reichskomisariatu, pietuose su Slovakijos respublika, pietvakariuose su Aukštutine Silezija ir vakaruose su Vartos sritimi.
Generalgubernija vok. Generalgouvernement lenk. Generalne Gubernatorstwo | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
Generalinė gubernija 1942 m. | |||||||
Valstybė | Trečiasis reichas | ||||||
Administracinis centras | Lodzė (1939 m. spalio 12 d. – lapkričio 4 d.) Krokuva (1939 m. lapkričio 4 d. – 1945 m.) | ||||||
Distriktai | 5 (1941) | ||||||
Oficialios kalbos | Vokiečių (oficiali) Lenkų Ukrainiečių | ||||||
Generalgubernatorius | Hans Frank | ||||||
Gyventojų | 18 000 000 (1943) | ||||||
Plotas | 145 200 km² (1943) | ||||||
Vikiteka | GeneralgubernijaVikiteka |
1939 m. rugsėjo mėnesį įsiveržimo į Lenkiją Trečiasis Reichas užėmė didžiąją dalį vakarų Lenkijos, kurią prisiskyrė sau Molotovo-Ribentropo paktu. Vokietijos okupuota teritorija apėmė 187 717 km² arba apie 48,5 % Lenkijos valstybės teritorijos. Dėl Lenkijos teritorijos ateities Adolfas Hitleris apsisprendė 1939 m. spalio pradžioje. Reicho vidaus reikalų ministerija paruošė dviejų įstatymų projektus. Pirmasis įstatymas, „Fiurerio ir Reicho kanclerio įsakymas dėl okupuotų Lenkijos teritorijų valdymo“, numatė Reicho ministro Hans Frank vadovaujamos Generalinės gubernijos įsteigimą. Antrasis „Įstatymas dėl atplėštų rytų sričių grąžinimo į Vokietijos Reichą“ numatė Lenkijos teritorijų prijungimą prie Vokietijos, o jų tiksliais ribas turėjo parengti Reicho vidaus reikalų ministerija ir Užsienio reikalų tarnyba. 1939 m. spalio 8 d. Hitleris pasirašė šiuos įstatymus, o jų įsigaliojimas buvo perkeltas iš lapkričio 1 d. į spalio 26 d., tuo pačiu panaikinant karinį valdymą ir sukuriant naujas Reicho apygardas (Reichsgau) iš aneksuotų Lenkijos teritorijų.
Generalgubernija buvo santykinai nepriklausomas politinis darinys. Ji turėjo savo atskirą muitų ir pinigų sistemą. 1939 m. spalio mėnesį Adolfas Hitleris paskyrė Hansą Franką generalgubernijos generalgubenatoriumi, kuris rezidavo Krokuvoje. Savo vykdomą politiką jis suformulavo taip: „Su Lenkija reikia elgtis kaip su kolonija. Lenkai taps Didžiosios Vokietijos vergais“. Per septynis jo valdymo metus generalgubernijoje nužudyta 5,384 mln. gyventojų, išvogtas nacionalinis turtas, į Vokietiją darbams išvežta daug gyventojų.
Be generalinio gubernatoriaus valdyme dalyvavo ir daug Reicho įstaigų. Geležinkelius valdė Reichsbahn, Hermanas Geringas (Hermann Göring) buvo paskirtas įgaliotuoju ketverių metų planui vykdyti, į Franko reikalus nuolat kišosi Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler), kuris buvo „Reicho komisaras vokiečių tautiškumui stiprinti“. H. Himmler faktiškai sukūrė paralelinę ir galingą vyriausybę. Vermachtas neturėjo didelės įtakos. Naujasis Rytų vyriausiasis vadas Johannes Blaskowitz daug kartų protestavo prieš Lenkijos žydų ir nežydų žudymą ir netinkamą elgesį su jais, kol 1940 m. buvo pakeistas generolu leitenantu Curt Ludwig von Gienanth. 1940 m. liepą oficialus šio politinio darinio pavadinimas buvo sutrumpintas iki Generalinės gubernijos, o Rytų vyriausiasis vadas pervadintas į „karinį Generalinės gubernijos vadą“.
Dėl Generalinės gubernijos ateities nebuvo sutariama. Martinas Bormanas (Martin Bormann) siūlė okupuotą teritoriją padalinti į reicho apygardas, tuo tarpu Hansas Frankas norėjo palikti ją kaip „Reicho pasienio žemę“ arba kaip „Vandalų apygardą“ prijungti prie Vokietijos Reicho. Hitleris dėl šios teritorijos nepriėmė jokio galutinio sprendimo. 1942 m. rugsėjo 1 d. Generalinė gubernija paskelbta „Tėvynės karo sritimi“, o 1944 m. rugsėjo 11 d. dėl karinės padėties tapo kariuomenės sritimi (Heeresgebiet Generalgouvernement). 1944 m. vasarą Generalinė gubernija ėmė žlugti dėl TSRS kariuomenės puolimo ir padidėjusio partizanų aktyvumo. 1945 m. sausio mėn. Raudonoji Armija užėmė administracinį centrą Krokuvą ir Generalinė gubernija nustojo egzistuoti.
Vokiečiams okupavus šį kraštą, regionas buvo suskirstytas į 4 distriktus (vok. Distrikt). Distriktai buvo suskirstyti į kraštus (vok. Kreis). Po Barbarosos operacijos 1941 m. birželį prie generalgubernijos prijungtas Galicijos distriktas. 1941 m. rugsėjo 15 d. daugumos regiono gyvenviečių pavadinimams buvo suteiktas istorinis vokiškas vardas arba, jeigu tokio neturėjo, pavadinimai buvo sugermanizuoti.
Galicijos distriktas | |
Centras | Lemberg (Lvovas) |
Apskritys | Breschan (Berežanai), Tschortkau (Čortkivas), Drohobyčas, Kamionka-Strumilowa (Kamianka Buzka), Kolomea (Kołomyja), Lemberg-Land, Rawa-Ruska (Rava Ruska), Stanislau (Ivano Frankivskas), Sambor (Sambiras) Stryjus, Ternopilis, Solotschiw (Zoločivas), Kallusch (Kalušas) |
Krokuvos distriktas | |
Centras | Krakau (Krokuva) |
Apskritys | Dembitz (Dembica), Jaroslau (Jaroslavas), Jassel (Jaslas), Krakau-Land, Krosnas, Meekow (Miechuvas), Neumarkt (Naujasis Targas), Neu-Sandez (Naujasis Sončas), Peremislis, Reichshof (Žešuvas), Sanokas, Tarnau (Tarnuvas) |
Liublino distriktas | |
Centras | Liublinas |
Apskritys | Biala-Podlaska (Palenkės Biala), Bilgorajus, Cholm (Chelmas), Grubeschow (Hrubiešuvas), Liublino Januvas, Krasnistavas, Lublin-Land, Pulavai, Rehden (Palenkės Radzinas), Zamosch/Himmlerstadt/Pflugstadt (Zamostė) |
Radomo distriktas | |
Centras | Kelcai, Radomas, Tschenstochau (Čenstakava) |
Apskritys | Busko (Busko Zdruja), Jendžejuvas, Kielce-Land, Konskie (Konskiai), Opatau (Opatuvas), Petrikau (Petrkavas), Radom-Land, Radomskas, Starachowitz (Starachovicės), Tomaschow Mazowiecki (Mazovijos Tomašuvas) |
Varšuvos distriktas | |
Centras | Warschau (Varšuva) |
Apskritys | Garvolinas, Grojec (Grujecas), Lowitsch (Lovičius), Minsk (Mazovijos Minskas), Ostrau (Mazovijos Ostruvas), Sedlcos, Sochačevas, Sokolow-Wengrow (Palenkės Sokoluvas-Vengruvas), Warschau-Land |
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Generalgubernija, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.