Karlas Frydrichas Gausas (vok.
Carl Friedrich Gauss | |
---|---|
Karlas Frydrichas Gausas | |
Gimė | 1777 m. balandžio 30 d. |
Mirė | 1855 m. vasario 23 d. (77 metai) |
Veikla | vokiečių matematikas, fizikas |
Alma mater | Helmstedto universitetas |
Vikiteka | Carl Friedrich Gauss |
Parašas | |
balandžio 30 d. – 1855 m. vasario 23 d.) – vokiečių matematikas, fizikas, mokslininkas, pasižymėjęs daugelyje sričių: skaičių teorijoje, matematinėje analizėje, diferencialinėje geometrijoje, geodezijoje, astronomijoje, optikos teorijoje ir kitur. K. Gausas vadinamas vienu geriausiu visų laikų matematiku.
Pradėjęs domėtis matematinėmis problemomis, jis atsisakė klasikinių kalbų studijų ir studijavo matematiką Giotingene. Savo daktaro disertacijoje jis įrodė garsiąją pagrindinę algebros teoremą, teigdamas, kad kiekviena algebrinė lygtis kompleksiniuose skaičiuose turi sprendimą.
K. Gausas gimė neturtingoje šeimoje 1777 m. balandžio 30 d. Brunsvike (dabartinis Braunšveigas), esančiame Žemutinėje Saksonijoje. Gauso senelis buvo neturtingas valstietis, tėvas Gebhardas Dietrichas Gausas (1744–1808) – sodininkas, mūrininkas ir kanalų prižiūrėtojas, o motina Dorotė Benz (1743–1839) buvo mūrininko dukra. Iš pirmosios tėvo santuokos Gausas turėjo vieną vyresnįjį brolį.
Jo matematiniai sugebėjimai pasireiškė labai anksti. Pasakojama, kad, būdamas tik 3 m. amžiaus, jis rado klaidą tėvo finansiniuose paskaičiavimuose. Kai jam buvo aštuoneri, jis sugalvojo, kaip sudėti visus skaičius nuo 1 iki 100, nors pirminis šios istorijos šaltinis nežimomas. Į gabų vaikiną atkreipė dėmesį Brunsviko hercogas ir suteikė paramą, leidusią 1792–1795 m. mokytis Brunsviko Karališkoje kolegijoje (Collegium Carolinum, dabar Braunšveigo technikos universitetas). Vėliau, 1795–1798 m., K. Gausas studijavo Giotingeno universitete, kur savarankiškai iš naujo atrado keletą svarbių teoremų. Gauso šlovė išaugo 1796 m., kai jis parodė, kad taisyklingasis daugiakampis gali būti sudarytas naudojant liniuotę ir skriestuvą tada ir tik tada, kai kraštinių skaičius yra skirtingų Ferma pirminių ir 2 laipsnio skaičių sandauga. Šis atradimas galiausiai paskatino Gausą pasirinkti matematiką, o ne filologiją.
1799 m. Helmstedto Julijaus akademijoje (Academia Julia) apgynė daktaro disertaciją, kurioje įrodė pagrindinę algebros teoremą – bet kokia algebrinė lygtis su kompleksiniais koeficientais turi bent vieną sprendinį.
Gausas taip pat daug prisidėjo prie skaičių teorijos. 1801 m. savo knygoje „Aritmetiniai tyrimai“ (lot. Disquisitiones Arithmeticae) įvedė simbolį ≡ kongruencijai ir naudojo jį aiškindamas modulinę aritmetiką.
1804 m. lapkritį vedė Johaną Elizabet Rosina Osthof, kuri po kelerių metų mirė. Iš pirmosios santuokos jis susilaukė trijų vaikų. Po to jis vedė antrąkart ir susilaukė dar trijų vaikų.
Nuo 1807 m. iki mirties 1855 m. vasario 23 d. jis ramiai dirbo astronomijos observatorijos vadovu ir buvo savo gimtojo universiteto profesorius. Kaip ir jo amžininkai I. Kantas, Gėtė, Bethovenas ir Hėgelis, jis laikėsi nuošaliai nuo politinių įvykių.
Gausas senatvėje išliko protiškai aktyvus, būdamas 62 metų, dar pats mokėsi rusų kalbos. Metams einant į gyvenimo pabaigą, 1854 m. birželio 16 d. Gausas pirmą kartą per daugiau nei dvidešimt metų išvyko iš Getingeno, kad pamatytų, kaip tiesiamas geležinkelis tarp jo miesto ir Kaselio. Kitų metų pradžioje Gausui pasireiškė podagros simptomai. Mirė 1855 m. vasario 23 dienos ryte. Palaidotas Albani-Friedhof kapinėse, Getingene, Vokietijoje.
Gauso smegenis išsaugojo ir po jo mirties ištyrė vokiečių anatomas ir fiziologas Rudolfas Vagneris, kuris nustatė, kad jų masė yra šiek tiek mažesnė nei vidutinė – 1 492 gramai, o smegenų plotas – 219 588 kvadratiniai milimetrai. Buvo rasta labai išsivysčiusių smegenų vingių, kuriais XX amžiaus pradžioje buvo aiškinamas Gauso genialumas.
1796 m., būdamas 19 metų, Gausas įrodė, kad naudojant tik apskritimą ir liniuotę įmanoma nubrėžti taisyklingąjį septyniolikampį. Gausas buvo taip sujaudintas šio pasiekimo, kad norėjo, kad ant jo antkapio būtų išgraviruotas taisyklingasis septyniolikampis. Gauso įrodymas yra nekonstruktyvus, kadangi jis įrodo galimybę konstruoti, bet tiksliai neparodo, kaip tai padaryti. Pirmasis konstruktyvus įrodymas priklauso Johanesui Erchingeriui, apie 1800 m.
1799 m. Gausas savo daktaro disertacijoje įrodė pagrindinę algebros teoremą: kiekvienas n-tojo laipsnio daugianaris su kompleksiniais koeficientais ir vienu nežinomuoju turi bent vieną kompleksinę šaknį. Gausas per savo gyvenimą pateikė dar tris skirtingus šios teoremos įrodymus, iš kurių paskutinis, 1849 m., paprastai laikomas galutiniu. Gausas buvo pirmasis, kuris panaudojo simbolį i žymėti menamąjį skaičių.
Viena iš svarbiausių Gauso publikacijų yra skaičių teorijos veikalas „Aritmetiniai tyrinėjimai“ (lot. Disquisitiones Arithmeticae). Jis buvo parašytas 1798 m., kai Gausui buvo tik 21 metai, ir pirmą kartą paskelbtas 1801 m. Veikale yra aprašytas pagrindinės aritmetikos teoremos įrodymas, taip pat įrodymas, jog skriestuvu ir liniuote apskritimą galima padalyti į (čia – pirminis, – sveikasis neneigiamas skaičius) lygių dalių. Šioje knygoje taip pat buvo apibendrinti Gauso ankstesni tyrimai ir paaiškintas modulinės aritmetikos dėsnis.
Gausas išrado dabar statistikoje plačiai naudojamą mažiausių kvadratų metodą, kuris sumažina matavimo paklaidas. Šio metodo dėka Gausas sugebėjo apskaičiuoti nykštukinės planetos Cereros orbitą, kai buvo atlikti vos keli jos empiriniai judėjimo stebėjimai.
Tačiau svarbiausias statistikos pasiekimas yra laikomas normaliojo skirstinio, dar vadinamo Gauso skirstiniu, atradimas. Skirstinio kreivę generuoja funkcija:
Fizikos srityje Gausas ypač domėjosi elektra ir magnetizmu. Atlikdamas fizikinius tyrimus, jis kartu su Vilhelmu Eduardu Vėberiu 1833 m. sukūrė pirmąjį Vokietijoje elektromagnetinį telegrafą, kuris sujungė astronomijos observatoriją, kurioje gyveno Gausas su fizikos institutu Getingene. Studijuodamas antžeminį magnetizmą, Gausas 1837 m. išrado vienpolį magnetometrą, o 1838 m. – dvišakį magnetometrą.
1835 m. Gausas suformulavo Kulono dėsnį apibendrinantį Gauso dėsnį, iš kurio gaunamos dvi iš keturių Maksvelo lygčių.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Carl Friedrich Gauss, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.