Bronė Lukaševičiūtė (lenk.
Kontkų palivarkas, Vilniaus gubernija – 1963 m. rugsėjo 22 d. Ščecinas) – Lietuvos ir Lenkijos tapytoja, skulptorė.
Nuo 1901 m. mokėsi A. Štiglico techninio piešimo mokykloje Sankt Peterburge. 1908 m. baigė pedagoginį licėjų Vilniuje. 1930-1933 m. tobulinosi Romos dailės akademijoje. 1922-1940 m. dėstė E. Ožeškovos ir J. Lelevelio gimnazijose Vilniuje. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno Poznanėje ir Ščecine.
Nuo 1909 m. dalyvavo dailės parodose. Individualios parodos surengtos 1925 m., 1936 m. Kaune, 1959 m., 1962 m. Ščecine.
Tapė aliejumi ir akvarele portretus, peizažus, natiurmortus, religinės, buitinės ir animalistinio žanro paveikslus. Kūriniams būdinga realistinė forma, plenerinės ir koloristinės tapybos principai. Ketvirtame dešimtmetyje kūryboje sustiprėjo akademizmo tendencijos. Žymesni kūriniai: „Autoportretas“ (1913 m.), „Motinos portretas“ (1920 m.), ciklai Romos (1930 m.), Vilniaus (1934 m.) ir Ukmergės (1938 m.) motyvais. Kiti kūriniai (nedatuoti): „Trakų ežeras“, „Lietuviški kapeliai“, „Aguonos“, „Vaidilutės priėmimas“, „Gediminas“, „Verpėja“, „Piemenukas“, „Senelės laimė“, „Triušiai“. Po Antrojo pasaulinio karo kūrė skulptūras.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Bronė Lukaševičiūtė, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.