Borisas Cepovas

1948 m. birželio 13 d.) – Rusijos diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius.

1971 m. baigė Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą (МГИМО). Teisės mokslų kandidatas. Baigęs mokslus 1971–1975 m. dirbo TSRS ambasadoje Kuveite. 1978–1986 m. – TSRS Užsienio reikalų ministro pavaduotojo sekretoriato darbuotojas, sekretoriato vadovas. Nuo 1986 m. – TSRS URM tarptautinio humanitarinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių valdybos viršininko pavaduotojas, 1990–1994 m. – TSRS ir Rusijos nuolatinės astovybės prie Jungtinių Tautų vyr. patarėjas, 1994–1998 m. – Rusijos URM departamento-Vykdomojo sekretoriato vadovas, ministerijos Kolegijos narys.

Nuo 1998 m. iki 2000 m. – Rusijos Federacijos ambasadorius Kenijoje bei Rusijos atstovas prie tarptautinių organizacijų Nairobyje. 2001–2003 m. – Rusijos URM tėvynainių reikalų ir žmogaus teisių departamento direktorius, Žmogaus teisių komisijos prie Rusijos Federacijos Prezidento narys, Rusijos užsienio politikos fondo ko-pirmininkas.

2003–2008 m. – Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje. Liūdnai pagarsėjo po interviu, kuriame pasakė, jog Lietuva – „ne šalis, o skandalų mėgėjų sambūris, kur visi drabstosi purvais ir dėl to jaučiasi laimingi“.

Nuo 2008 m. – Rusijos URM Lingvistinio aprūpinimo departamento direktorius. Moka anglų ir amharų kalbas..

• Interviu su B.Cepovu (rusų kalba)^{[neveikianti nuoroda]}
• B. Cepovas praleido progą patylėti^{[neveikianti nuoroda]}

Politinis postas
Prieš tai: Jurijus Zubakovas	Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje   2003 - 2008 m.	Po to: Vladimiras Čchikvadzė