Bajazitas Ii

gruodžio 3 d. – 1512 m. gegužės 26 d.) – Osmanų imperijos sultonas, valdyti pradėjęs po tėvo Mehmedo II mirties 1481 m.

Bajazitas II
Osmanų imperijos sultonas
Gimė	1447 m. gruodžio 3 d. Osmanų imperija
Mirė	1512 m. gegužės 26 d. (64 metai) Osmanų imperija
Tėvas	Mechmedas II
Osmanų imperijos sultonas
Valdė	1481 m. - 1512 m. (~31 metai)
Pirmtakas	Mehmedas II
Įpėdinis	Selimas I
Vikiteka	Bajazitas II
Parašas
Bajazito II tugra

1481 m. pradėjęs valdyti Bajazitas II turėjo suvaldyti gyventojų nepasitenkinimą Mechmedo II fiskaline politika ir pilietinėse kovose įveikti maištaujantį brolį Čemą. Nugalėtas Čemas prisiglaudė pas hospitaljerus Rode, vėliau buvo perkeltas į Prancūziją ir 1489 m. perduotas popiežiui. Nuo 1483 m. Bajazitas II mokėjo duoklę hospitaljerams ir vėliau popiežiui, kad šie išlaikytų Čemą pas save. Tai vertė jį laikytis taikingos politikos su Vakarų krikščionimis. Jis patvirtino dar 1479 m. sudarytą taikos sutartį su Venecija, 1482 m. sudarė taiką su Vengrijos karaliumi Motiejumi Korvinu. 1483 m. Osmanai užvaldė visą Hercegoviną. 1492 m. Bajazitas II parėmė maurus prieš ispanus, priėmė 300 000 žydų, ištremtų iš Ispanijos. 1494 m. į Italiją įsiveržus prancūzų pajėgoms ir 1495 m. sausį jiems užėmus Romą, Čemas perėjo prancūzų karaliaus Karolio VIII valdžion. Pastarasis tuo pasinaudodamas paskelbė kryžiaus žygį prieš prieš Osmanus, tačiau jau kitą mėnesį Čemui mirus iš to nieko neišėjo.

Nors ir buvo laikomas taikiu sultonu, kuris rūpinosi krašto puošimu ir augimu, tačiau beveik per visą jo valdymą Turkija nepaliaujamai kariavo. 1492 m. užkariavo Albaniją. Čemo mirtis leido Bajazitui II pradėti karus. 1498 m. turkai surengė žygį į Lenkiją, 1499 m. pradėjo karus su Venecija. Prieš šį karą jis reikšmingai sustiprino Osmanų karinį jūrų laivyną, kas prisidėjo prie karo sėkmės. 1500–1503 m. iš Venecijos atplėšė keletą miestų Peloponese ir Adrijos jūros pakrantėje. Po 1503 m. taikos su Venecija Bajazitas II daugiausiai dėmesio skyrė rytinėms sienoms apsaugoti nuo Sefevidų Persijos. Konkuravo su Egipto ir Sirijos mameliukais.

1511 m. rytinėje Anatolijoje kilo Sefevidų Ismailio I religinės propagandos iššauktas sukilimas prieš Osmanus. Tuo pat metu prieš jį sukilo sūnus Selimas, kuris surengė žygį su Krymo chano pagalba, bet buvo sumuštas Bajazito II pajėgų Balkanuose. Po to numalšinus sukilimą rytinėje Anatolijoje tam vadovavęs sūnus Achmedas sukėlė maištą prieš jį, bet nerado paramos tarp janyčarų Konstantinopolyje. Achmedo valdžia įsitvirtino didesnėje Anatolijos dalyje ir Bajazitas II, bijodamas, kad Achmedas pasikvies į pagalbą Ismailį I ir spaudžiamas janyčarų 1512 m. balandį atsisakė sosto sūnaus Selimo, iškviesto iš Krymo, naudai. Bajazitas II mirė sekantį mėnesį, gegužės 26 d. Jis buvo uolus musulmonas, liepė nuimti rūmuose Mechmedo II įsigytus italų dailininkų darbus. Daug pajamų skyrė mečečių, ligoninių, medresių, tiltų statyboms. Rėmė teisininkus, mokslininkus ir poetus.

• Alexander Mikaberidze. Conflict and Conquest in the Islamic World, 2011, t. I, p. 205-206
• Enciklopedija Britannica