1939 Antanas Martinaitis

birželio 20 d. Vandžiogala – 1986 m. birželio 20 d. Kaunas) – Lietuvos tapytojas, poetas.

Tėvas Jonas Martinaitis. 1964 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojas Antanas Gudaitis. Nuo 1969 m. dėstė Kauno vaikų dailės mokykloje (nuo 1996 m. Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla).

 

Nutapė peizažų („Žydėjimas ant Laumių kalno“ 1971 m., „Paukščiai ir saulė“ 1972 m.), figūrinių kompozicijų („Pabaigtuvės ant Gudkalnio“ 1969 m., „Junkilų moterys ir Varmikė“ 1974 m., „Mano vaikystės vakaras“ 1979 m., „Visi mes mylime Pinokį“ 1980 m., „Abrakadabra“ 1985 m.), natiurmortų („Natiurmortas su paukščiu“ 1971–1972 m., „Natiurmortas su vėžiais“ 1973 m., „Natiurmortas“ 1977 m.). Kūrybai būdinga aiški kompozicija, išryškinta faktūra, ritmiški potėpiai, kontrastingas sodrus koloritas, vyrauja žalia, raudona, žalvario spalvos, ryšku metaforiškumas, ironija, groteskas, realybė dažniausiai susipynusi su pasaka. Paveikslų personažai – moterys (gražuolės, nuotakos, motinos, mūzos), keliaujantieji, valkataujantieji aktoriai ir muzikantai, kaukėtos figūros (pajacai, arlekinai, Pinokis), vaikai, paukščiai, kaliausės.

Nuo 1965 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios parodos surengtos 1968 m., 1970 m., 1977 m. Vilniuje, 1973 m. Liepojoje, 1980 m. Kaune, kūrybos pomirtinės parodos – 1987 m. Šiauliuose, 1987 m., 1995 m. Vilniuje, 1987 m., 1989 m., 1996 m., 1999 m. Kaune. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus. Parašė eilėraščių („Paskui medinį arkliuką“, išl. 1994 m.), apysakų. Palaidotas Romainių kapinėse.

• 1987 m. – LTSR valstybinė premija (po mirties).

• Antanas Martinaitis (1939–1986 m.): Tapyba, piešiniai, rankraščiai, Vilnius, 1999.

• Martinaičių paveldo fondas Archyvuota kopija 2013-05-16 iš Wayback Machine projekto.
• A. Martinaitis Facebook.com