Ana Bolein

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Anne Boleyn
Anglijos karalienė
Ana Bolein
Gimė	1507 m. Norfolkas
Mirė	1536 m. gegužės 19 d. (~29 metai) Londonas,Taueris
Tėvas	Tomas Boleinas
Motina	Elžbieta Hovard
Sutuoktinis (-ė)	Henrikas VIII
Vaikai	Elžbieta I
Vikiteka	Ana Bolein
Parašas

gegužės 19 d.) – Anglijos karalienė nuo 1533 iki 1536 m., antroji karaliaus Henriko VIII žmona. Tai vienintelė moteris, kuriai suteiktas markizės titulas. Ana Bolein yra ryški figūra Anglijos reformacijoje. Nesugebėjusi pagimdyti karaliui vyriškos lyties įpėdinio, apkaltinta kraujomaiša ir išdavyste. Nukirsdinta 1536 m., kai jos ir karaliaus vienturtei dukrai Elžbietai buvo vos treji metai.

Ana gimė Tomo Boleino ir ledi Elžbietos Hovard šeimoje. Anos tėvas buvo gerbiamas diplomatas, gerai mokėjo užsienio kalbas. Ana su broliu ir seserimi užaugo Heverio pilyje Kente. Nėra išlikę dokumentų, kurie pasakytų, kada gimė Ana, tačiau istorikai mano, kad ji galėjo gimti tarp 1501 m. ir 1507 m. Apie 1513 m. tėvas Aną išsiuntė į Prancūzijos karaliaus dvarą, kur ji buvo Prancūzijos karalienės Marijos freilina, o vėliau – karalienės Klaudijos. Prancūzijos rūmuose Ana išmoko prancūzų kalbos, susidomėjo mada ir religine filosofija. Ji tapo atsidavusia katalike ir užsikrėtė humanizmo idėjomis. 1521 m. jos tėvas pakvietė ją sugrįžti į Angliją.

 

Ana buvo pakviesta atgal į Angliją, kad ištekėtų už savo airio pusbrolio Džeimso Butlerio, tačiau vedybos neįvyko. Anos sesuo Marija Bolein buvo anksčiau parsivežta iš Prancūzijos neva dėl jos romanų su Prancūzijos karaliumi ir jo dvariškiais. Merė ištekėjo už didiko Viljamo Kerio Grinviče. Vestuvėse dalyvavo ir pats Anglijos karalius. Netrukus po vestuvių Marija tapo karaliaus meiluže. Istorikai nesutaria, ar du Marijos Bolein vaikai yra karaliaus, ar jos vyro. Nepaisant abejonių, karalius jų nepripažino, kaip pripažino savo nesantuokinį sūnų Henrį Fitzrojų.

Ana pirmą kartą rūmuose pasirodė 1522 m. Netrukus susižadėjo su didiku Henriu Persiu, bet sužadėtuvės nutrūko Persio tėvui jų nepalaiminus. Po sužadėtuvių nutraukimo Ana grįžo į savo tėvų dvarą užmiestyje, tačiau netrukus vėl pasirodė rūmuose kaip karalienės Katerinos Aragonietės freilina. Po kiek laiko ja susižavėjo karalius Henrikas VIII. Jis bandė ją suvilioti, tačiau Ana atsisakė tapti karaliaus meiluže. Po kelerių metų karalius pasipiršo Anai, ir ši sutiko.

Manoma, kad skyrybų idėją karaliui pakišo pati Ana, motyvuodama Tiudorų giminės išlikimu (Katerina Aragonietė daug kartų patyrė persileidimus ir tik viena dukra išgyveno). Kadangi katalikų bažnyčia neleido karaliui išsiskirti, jis nusprendė atsiskirti nuo Romos ir pradėti reformaciją Anglijoje. Nepaisant to, žmonės palaikė Kateriną Aragonietę, o Romos bažnyčia visą laiką nepripažino Anos kaip karalienės.