ATP (seniau ATF) Adenozin 5' trifosfatas (C10H16N5O13P3) – vienas pagrindinių ląstelės makroenerginių junginių.
ATP | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
5-(6-aminopurin-9-il)-3,4- dihidroksi-oksolan-2-il- metoksi-hidroksi-fosforil- oksi-hidroksi-fosfori- oksifosfoninė rūgštis | |
Adenozin-5'-trifosfatas, ATP | |
Identifikacija | |
CAS numeris | 56-65-5 |
ChemSpider | 5742 |
Cheminė informacija | |
Cheminė formulė | C10H16N5O13P3 |
SMILES | C1=NC2=C(C(=N1)N)N=CN2C3C(C(C(O3)COP(=O)(O)OP(=O)(O)OP(=O)(O)O)O)O |
ATP daugiausiai susidaro elektronų pernašos metu. Esant neutraliam pH fosforo rūgšties liekanos būna disocijuotos, todėl molekulė turi neigiamą krūvį. Skylant molekulės makroenerginei jungčiai, susidaro fosforo rūgšties liekana (fosfatas), ADP ir vandenilio jonas (H+):
Būtent H+ ir nulemia tai, jog jungtis yra makroenerginė: ląstelės citoplazmoje, kur vyksta šis procesas, H+ koncentracija labai maža (esant pH = 7.0 koncentracija lygi 10-7M), todėl cheminė pusiausvyra stipriai pasislinkusi į dešinę. Fizikinei chemijai standartinėmis sąlygomis (pH = 0.0, H+ koncentracija 1 M), gyvajame pasaulyje nepasitaikančiomis net ir skrandžio sultyse, tokiai jungčiai skylant daug energijos neišsiskirtų.
Esama mokslinės hipotezės, jog ATP yra iki vieno nukleotido redukuota kažkokio senovinio ribozimo liekana, menanti laikus, kai baltymų išvis nebuvo, o pirmykštei gyvybės formai reikalingas reakcijas katalizuodavo tiesiogiai RNR.
Lietuviškoje terminijoje šis junginys anksčiau buvo vadinamas ATF. Šiuo metu junginį taip pat siūloma vadinti tarptautine santrumpa ATP, teigiant, jog P yra ne angliško žodžio santrumpa, o fosforo ženklas periodinėje cheminių elementų lentelėje.
ATP sudaro C(anglis), H(vandenilis), O(deguonis) , N(azotas), P(fosforas) atomai.
ATP molekulės – universalus visų ląstelių energijos šaltinis. Šių molekulių dvi galinės jungtys nėra tvirtos ir gali lengvai nutrūkti. Atskilus paskutinei fosforo rūgšties liekanai, ATP virsta ADP (adenozindifosfatu), o skylant toliau – AMP energija, jungtys tarp fosforo rūgšties liekanų vadinamos makroenerginėmis jungtimis ir žymimos banguotu brūkšneliu. Energiją, kuri atsipalaiduoja skylant ATP, ląstelės naudoja įvairiems procesams (angliavandenių ar baltymų sintezei, medžiagų pernašai, raumenų ląstelės – susitraukimui). Tačiau ATP atsargos ląstelėse nėra didelės. Jų negauname su maistu. Todėl šios molekulės turi būti nuolat sintetinamos ląstelėse. ATP sintezei naudojama energija, kuri išsiskiria skaidantis angliavandeniams, riebalams ir kt. Žmogus per dieną pagamina ir iškart pats suvartoja tiek ATP, kiek sveria pats.
Jau nuo 1940 m. ATP injekcijos naudojamos širdies aritmijos (tachikardijos) gydymui bei kai kurių kitų ritmo sutrikimų diagnozavimui. Širdyje ATP daugiausia veikia per jai skaidantis susidarantį adenoziną
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article ATP, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.