Čeliabinsko Sritis

Ribojasi su Kazachija pietryčiuose, Baškirija vakaruose, Sverdlovsko sritimi šiaurėje, Orenburgo sritimi pietuose ir Kurgano sritimi rytuose. Centras – Čeliabinskas.

Čeliabinsko sritis Челябинская область
Valstybė	Rusija
Federalinė apygarda	Uralo federalinė apygarda
Ekonominis regionas	Uralo
Administracinis centras	Čeliabinskas
Oficialios kalbos	rusų
Vadovas	Piotras Suminas
Gyventojų (2021)	3 442 810 (10)
Plotas	88 529 km² (36)
- vandens %	0,3 %
Tankumas (2021)	39 žm./km²
Vikiteka	Čeliabinsko sritisVikiteka

Pagrindinės pramonės šakos yra mašinų gamyba ir metalo apdirbimas, regione taip pat yra gamtinių išteklių – geležies rūdos, cinko ir kt.

Sritis įkurta 1934 m. sausio 17 d. Čeliabinsko tvirtovė pastatyta 1736 m., tačiau daugiau gyventojų srityje ėmė kurtis XIX a., po to kai čia buvo nutiestas geležinkelis.

Sritis įsikūrusi Pietų Uralo kalnuose ir Užuralėje. Aukštis iki 1406 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -16-18 °C, liepos mėnesio +17-20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 300–500 mm kritulių. Rytinės srities upės priklauso Kamos baseinui (Ufa), pietinės – Uralo baseinui (Uralas), rytinės – Tobolo baseinui (Miasas, Ujus). Gausu ežerų (Uvildai, Turgojakas ir kt.). Vakaruose, kalnų šlaituose auga mišrieji miškai, pietuose plyti miškastepės ir stepės.

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

• rusai – 82,3 %
• totoriai – 5,7 %
• baškirai – 4,6 %
• ukrainiečiai – 2,14 %
• kazachai – 1,01 %
• vokiečiai – 0,78 %
• baltarusiai – 0,56 %
• ir kt.

Miestai

 

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

1. Čeliabinskas
2. Magnitogorskas
3. Zlatoustas
4. Miasas
5. Kopeiskas
6. Oziorskas
7. Troickas
8. Snežinskas
9. Satka
10. Čebarkulis
11. Kyštymas
12. Korkinas
13. Južnouralskas
14. Verchnij Ufalėjus
15. Triochgornas
16. Aša