Vytautas Kauneckas

spalio 12 d. Rygoje, Latvija – 1993 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje) – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, vertėjas.

1922 m. įstojo į Raseinių gimnaziją, dalyvavo „Atžalos“ kuopelės veikloje, buvo jos pirmininku, už tai suimtas. 1928 m. jaunimo sąjungos „Žiežirba“ narys. 1928 m. eksternu baigė Raseinių gimnaziją, bet vėl suimtas už antivalstybinę veiklą. Iš kalėjimo pabėgo į Tilžę, vėliau – į Berlyną, kur jį šelpė Vokietijos socialdemokratų partijos CK sekretorius G. Šmidtas. 1930 m. Lietuvos socialdemokratų partijos organizacijos užsienyje konferencijoje išrinktas šios organizacijos sekretoriumi. 1930 m. dirbo laikraščio „Kova“ redakcijoje Berlyne, studijavo politinę ekonomiją Berlyno universitete, dalyvavo socialistinės studentų organizacijos, kurios pirmininku buvo Vilis Brandtas, veikloje. 1933 m. sausio mėn. į valdžią atėjus Hitleriui, per Šveicariją išvyko į Prancūziją, Paryžiaus universitete studijavo prancūzų literatūrą, dirbo radijo dirbtuvėse, rašė laikraščiui „Lietuvos žinios“, Čikagos laikraščiui „Naujienos“, dalyvavo rusų socialdemokratų veikloje.

1940 m. balandžio 20 d. grįžo į Lietuvą ir buvo suimtas. Prasidėjus sovietų okupacijai, paleistas, 1940–1941 m. dirbo naujienų agentūroje ELTA, paskirtas TASS‘o skyriaus vedėju. Antrojo pasaulinio karo metais slėpė pabėgusius iš Kauno geto žydus. Nuo 1945 m. dirbo Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje Kaune. 1948 m. vasario 12 d. NKVD suimtas už ryšius su pogrindžiu ir nuteistas 10 metų. Iki 1955 m. kalintas Sibiro lageriuose Norilske, bendravo su rusų socialdemokratais. 1953 m. birželio 23 d. kalinių maišto metu sužeistas, po dvejų metų gydymo lagerių ligoninėse paleistas. Grįžęs į Lietuvą dirbo vertėju leidykloje „Vaga“, vertė iš prancūzų, rusų kalbų. 1989 m. spalio mėn. reabilituotas. Parašė atsiminimų apie lagerį, rašytoją Kazį Borutą.

Iš prancūzų kalbos išvertė:

• Onorė de Balzakas. „Šuanai, arba Bretanė 1799 metais“, 1958 m.
• Antuanas de Sent Egziuperi. „Mažasis princas“, 1959 m.; 8 leidimas 2005 m.
• Andrė Morua. „Aleksandro Flemingo gyvenimas“, 1964 m.; „Trys Diuma“, 1965 m.
• Aleksandras Diuma. „Dama su kamelijomis“
• Anri Periušo. „Sezano gyvenimas“, 1967 m.; „Gogeno gyvenimas“, 1969 m.; „Renuaro gyvenimas“; 1971 m.; „Mane gyvenimas“, 1973 m.; „Tuluz-Lotreko gyvenimas“, 1974 m.; „Sera gyvenimas“, 1975 m.; „Van Gogo gyvenimas“, 1978 m.
• Romenas Rolanas. „Hendelis“, 1983 m.