Vlada Pajaujienė

Užubalyje, Varanavo rajonas, Baltarusija – 2006 m. vasario 9 d. Punske) – Lenkijos lietuvių mokytoja, bibliotekininkė, poetė.

Gimė ir augo valstiečių Rusokų šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais šeima atsidūrė Uzbekijoje, Taškente. Grįžusi į Lietuvą mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje, vėliau studijavo lenkų kalbą ir literatūrą Vilniaus Stepono Batoro universitete. Baigusi dirbo knygyne Vilniuje, mokytojavo Viečiūnuose (Marcinkonių valsčius). Antrojo pasaulinio karo pradžioje ištekėjo už agronomo Jono Pajaujo ir persikelia į Seinų kraštą. 1941 m. šeima priversta bėgti į Lietuvą: į Dotnuvą, vėliau persikelia į Benekainį, po to į Vilnių. 1946 m. Pajaujai su svetimais dokumentais grįžo į Lenkiją, o po 1956 m. visuotinės amnestijos paskelbimo persikėlė į Punską, kur V. Pajaujienė iki 1960 m. mokytojavo bendrojo lavinimo licėjuje ir žemės ūkio mokykloje. Kurį laiką dirbo instruktore Punsko lietuvių kultūros namuose, mokė vaikus groti muzikos instrumentais. Vėliau, baigusi Vroclavo universitete bibliotekininkystę, iki pat išėjimo į pensiją 1982 m. darbavosi Punsko licėjaus bibliotekoje.

Vlada Pajaujienė dalyvavo Lenkijos lietuvių bendruomenės gyvenime, redagavo nepriklausomą žurnalą „Varsnos“. Rašė eiles, kurios 1995 m. buvo išspausdintos Lenkijos lietuvių poezijos antologijoje „Būki mums motina“, 2000 m. – „Lietuvių kūrybos antologijoje“.

• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis

• Algis Uzdila. Vladą Pajaujienę išlydėjus Archyvuota kopija 2006-10-09 iš Wayback Machine projekto.
• Janina Macukonienė. Šviesūs prisiminimai apie Vladą Pajaujienę