Viekšnių Valsčius

pl. 22°31′r. ilg. / 56.24°š. pl. 22.51°r. ilg. / 56.24; 22.51

Viekšnių valsčius
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Viekšniai
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Mažeikių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Mažeikių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Mažeikių apskritis (1944–1950)

Viekšnių valsčius (rus. Векшнянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Viekšniai.

1528 m. karinės prievolės sąrašuose nurodyta, kad Viekšnių valsčiuje gyveno 33 bajorų šeimos. Carmečiu valsčius minimas nuo XIX a. 2-osios pusės Kauno gubernijoje. 1905 m. rugsėjo 26 d. Viekšniuose per valsčiaus rinktinių sueigą valstiečiai pareikalavo perrinkti visus valsčiaus ir seniūnijų pareigūnus. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Akmenės rajonui (8 apylinkės) ir Mažeikių rajonui (2 apylinkės).

• A. N. Kotliarovskis, valdytojas 1888 m.
• Vytoldas Kondrotavičius, komiteto pirmininkas 1918–1919 m.
• Antanas Noreikis, viršaitis
• Stasys Jasutis, viršaitis
• Juozas Kontvainis, viršaitis
• Juozas Knabikas, viršaitis 1925 m.
• Juozas Volskis, 1929 m.
• Eugenijus Gylys, viršaitis 1929 m.
• Ulskis, viršaitis 1929 m.
• Juozas Volskis, 1932 m.
• Izidorius Mažeika, viršaitis 1936–1941 m.
• Juozas Mačys, viršaitis 1941–1942 m.
• Pranas Tenys, viršaitis 1943–1944 m.

1923 m. surašytos gyvenvietės:

Tautinė sudėtis

1858 m. gegužės 28 d. Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (rus. ревизская сказка) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1923 m. gyveno 10 549 žmonės:

• Lietuviai - 90,86% (9585);
• Žydai - 4,71% (497);
• Latviai - 1,54% (162);
• Baltarusiai - 1,33% (140);
• Rusai - 0,81% (86);
• Vokiečiai - 0,38% (40);
• Kiti - 0,37% (39).

Žymūs žmonės