Veronika Karvelienė

gruodžio 13 d. Suoleliai, Kuktiškių valsčius – 1952 m. gruodžio 27 d. Strasbūras) – Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja, filosofijos daktarė.

Vyras Petras Karvelis, duktė Ugnė Karvelis. 1915 m. pasitraukė į Rusiją, 1918 m. baigė Voronežo lietuvių gimnaziją. 1919–1921 m. Kaune dirbo Eltoje, mokėsi Aukštuosiuose kursuose. Nuo 1921 m. Miunsterio, Miuncheno ir Karaliaučiaus universitetuose studijavo pedagogiką, psichologiją ir vokiečių literatūrą. 1929 m. apgynė disertaciją „Kovos dėl mokymo kalbos Lietuvos mokyklose istorijos klausimu“ (Beitrage zur Geschichte dės Kampfes um die Schulsprache in Litauen), filosofijos daktarė.

1929–1940 m. gyveno Noreikiškėse, kur P. Karvelis valdė Noreikiškių dvarą. Ateitininkų, katalikių moterų (Lietuvos katalikių moterų draugija ir kt.), labdaros (Kalinių globos draugija) organizacijų veikėja. Lietuvių aktyvistų fronto pakviesta pirmininkauti moterų komisijai - vienai iš 20 komisijų, turėjusių rengti projektus būsimam Lietuvos gyvenimui. Jos iniciatyva Vilniuje įsteigta moterų socialinė mokykla. 1940–1942 m. gyveno Berlyne, 1942–1944 m. – Lietuvoje. 1944 m. pasitraukė į Vieną, 1945–1950 m. gyveno Tiubingene, nuo 1950 m. – Prancūzijoje. Pasaulio lietuvių katalikių organizacijų sąjungos veikėja, 1949 m. viena Pasaulio moterų sąjūdžio kūrėjų ir veikėjų.