Venecijos Bienalė

Nuo 2009 m. organizacija žinoma kaip Bienalės fondas (angl. Biennale Foundation), o paroda, siekiant atskirti ją nuo organizacijos ir kitų organizuojamų parodų, dar vadinama Meno bienale. Meno bienalė, šiuolaikinio meno paroda, rengiama neporiniais metais, yra originali bienalė, pagal kurios modelį bienalės sukurtos visame likusiame pasaulyje. Be Meno bienalės, Bienalės fondas organizuoja ir kitus renginius Venecijoje:

Atstovai

 

Lietuva Meno bienalėje dalyvauja nuo 1999 m. Šalis neturi savo paviljono Venecijoje, todėl kiekvieną kartą Lietuvos autorių darbai pristatomi skirtingose vietose. Dalyviai:

• 1999 m. – Mindaugas Navakas ir Eglė Rakauskaitė („Nepavadintas“, „In Honey“, „Faces“)
• 2001 m. – Deimantas Narkevičius;
• 2003 m. – Svajonė Stanikienė ir Paulius Stanikas;
• 2005 m. – Jonas Mekas;
• 2007 m. – Nomeda Urbonienė ir Gediminas Urbonas;
• 2009 m. – Žilvinas Kempinas („Tube“)
• 2011 m. – Darius Mikšys;
• 2013 m. – Gintaras Didžiapetris, Elena Narbutaitė, Liudvikas Buklys, Kazys Varnelis, Vytautė Žilinskaitė, Morten Norbye Halvorsen, Jason Dodge, Gabriel Lester, Dexter Sinister (kuratorius Raimundas Malašauskas);
• 2015 m. – Dainius Liškevičius („Museum“)
• 2017 m. – Žilvinas Landzbergas;
• 2019 m. – Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė (opera-performansas „Saulė ir jūra“) pelnė pagrindinį prizą – „Auksinį liūtą“ už geriausią Nacionalinį pasirodymą
• 2022 m. – Robertas Narkus
• 2024 m. – "Pakui Hardware" (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), bei tapytoja Marija Teresė Rožanskaitė (1933–2007)

Vikiteka: Venecijos bienalė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė

Šis straipsnis apie meną yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.