Vakarų Virdžinija

Sostinė – Čarlstonas. Plotas – 62,8 tūkst. km²; 1,78 mln. gyventojų (2021 m.).

Vakarų Virdžinija West Virginia
Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Čarlstonas
Apygardos	55
Oficialios kalbos	anglų
Įkūrimo data	1863 m.
Gubernatorius	Jim Justice (D)
Gyventojų (2021)	1 782 959 (38)
Plotas	62 755 km² (41)
- vandens %	0,6 %
Tankumas (2021)	28 žm./km² (29)
Aukščiausia vieta	Spruce Knob (1427 m)
ISO 3166-2	US-WV
Tinklalapis	wv.gov
Vikiteka	Vakarų VirdžinijaVikiteka

Valstija paskelbta nuo 1863 m. birželio 20 d.

Valstijos paviršius kalvotas ir kalnuotas. Vakarų Virdžiniją užima Apalčų kalnagūbris – Alegenio kalnai, žemėjantys iš rytų (aukštis iki 1480 m) į vakarus, link Ohajo upės slėnio (250–300 m). Juose yra Vakarų Virdžinijos aukščiausia vieta – Sprus Nobo kalnas, 1482 m), vakarinėje ir vidurinėje dalyje plyti Alegenio plynaukštė. Rytiniu pakraščiu driekiasi Krioklių juosta.

 

Valstijos klimatas subtropinis jūrinis. Sausio aukščiausia temperatūra +3–5 °C, žemiausia -5–9 °C, liepos atitinkamai +26–30 °C ir +14–18 °C. Per metus iškrinta 1050–1150 mm kritulių.

Vakariniu valstijos pakraščiu teka Ohajo upė, o per pačią valstiją – jos intakai Kanova (su Elk Riveriu, Naująja upe, Grinbrajeriu), Mažoji Kanova, Monongahila, Didysis Sendis (su Tag Forku). Rytiniu pakraščiu teka Potomakas su Šenandoa. Upėse daug krioklių.

 

 

 

Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, tarpukalnių slėniuose – rūgštžemiai.

Vakarų Virdžinijos miškingumas – 75 %. Kalnų šlaituose iki 800–1000 m aukščio auga ąžuolai, tuopos, klevai, bukai, beržai, aukščiau – pušys, eglės. Yra Naujosios upės tarpkelio nacionalinis parkas, Džordžo Vašingtono ir Džeferseno bei Monongahilos nacionaliniai miškai, Kanano slėnio, Ohajo upės salų nacionaliniai draustiniai.

Vakarų Virdžinija – kaimiška, retai gyvenama valstija, be didesnių miestų ir aglomeracijų. Tankiau gyvenama šiaurinė dalis, Ohajo slėnis, rytinis pakraštys. Rečiausiai gyvenamos Apalačų aukštikalnės. Valstija pasižymi vienu didžiausių baltųjų gyventojų nuošimčiu šalyje.

2020 m. etninė sudėtis:

• baltieji – 93,0 % (vokiečių, airių, anglų, italų kilmės)
• afroamerikiečiai – 4,9 %
• indėnai – 2,0 %
• lotynoamerikiečiai – 1,9 % (meksikiečiai ir kt.)
• azijiečiai – 1,2 % (kinai, indai, filipiniečiai, japonai)

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys

• Čarlstonas (48,8 tūkst. gyv.)
• Hantingtonas (46,8)
• Morgantaunas (30,1)
• Parkersburgas (29,7)
• Vylingas (27,0)

Valstijoje žemės ūkis nėra labai paplitęs. Auginami kukurūzai, obuoliai, tabakas, persikai.

Išgaunama bituminė anglis, gamtinės dujos, nafta, akmuo, cementas, druska. Gaminamas stiklas, įvairūs chemikalai, apdirba metalus, gamina įvairius mechanizmus. Miškai užima apie 2/3 valstijos ploto.