Ugnies Žiedas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šiame regione įvyksta 90 % visų pasaulio žemės drebėjimų bei 81 % pasaulio ugnikalnių išsiveržimų.

Ugnies žiedas susiformavęs dėl tektoninių plokščių judėjimo ir santykio. Rytinėje Ugnies žiedo dalyje Naskos plokštė ir Kokosų plokštė slenka gylyn po į vakarus judančia Pietų Amerikos plokšte (subdukcija). Dalis Ramiojo vandenyno plokštės ir maža Chuano de Fukos plokštė lenda po Šiaurės Amerikos plokšte. Šiaurinėje Ugnies žiedo dalyje į šiaurės vakarus judančios Ramiojo vandenyno plokštės kraštas eina po Aleutų salomis, o vakaruose ties Kamčiatkos pusiasalio ir Kurilų salų sudaroma arka po Ochotsko plokšte. Pietinė Ugnies žiedo dalis sudėtingesnė dėl įvairių mažų tektoninių plokščių susidūrimų su Ramiojo vandenyno plokšte. Piečiausia Ugnies žiedo dalis eina prie Antarktidos, kur yra daug didelių ugnikalnių, įskaitant ir Erebusą, piečiausią aktyvų pasaulio ugnikalnį.

Rytinėje Azijos dalyje po žemynine plokšte panyra Ramiojo vandenyno ir Filipinų plokštės. Jų sandūroje susidarė giliavandenės įdubos, iškilo salų virtinės. Litosferos plokščių ribomis eina seisminės juostos. Alpių-Himalajų kalnų juostoje žemės pluta stora, ugnikalniai nesiveržia, bet žemės drebėjimai - dažnas reiškinys. Aktyviausia Ramiojo vandenyno seisminė juosta. Čia dažnai veržiasi ugnikalniai, vyksta žemės drebėjimai. Ši Azijos dalis priskiriama Ramiojo vandenyno ugnies žiedui.