Tradicinė Kinų Medicina

Tradicija teigia, kad žmogus ima sirgti tuomet, kuomet nežino kaip gyventi ir kaip džiaugtis gyvenimu, kuomet praranda ryšį su visata. Šis ryšys šiandien – tai santykis su pačiu savimi, santykis su kitais, santykis su gamta. Kaip ir Ajurveda, tradicinė kinų medicina – labai išsivystęs ir visą apimantis gydymo metodas, kurio esmė yra gydyti visą žmogų, o ne atskirą ligą. Tradicinė kinų medicina žinoma beveik tris tūkstančius metų ir šiandien ja gydosi vienas penktadalis pasaulio gyventojų.

Tradicinė kinų medicina apima daugelį tradicinės medicinos praktikų, kilusių Azijoje, pirmiausia tuose jos regionuose, kur dabar driekiasi Kinijos ir Taivano valstybės. Rytų Azijoje tradicinė kinų medicina yra įprasta medicinės priežiūros sistemos sudedamoji dalis, bet Vakaruose ji laikoma papildoma ir alternatyvia medicinos sistema. Tradicinei kinų medicinos terapijai labiausiai būdingos gydymo priemonės yra vaistažolės, akupunktūra, masažas bei terapinė dieta. Ji remiasi moksliškai nepagrįsta alternatyviąja anatomija, metafiziniais principais, kurie neturi jokių sąsajų su moksliškai paremta medicina bei tomis prielaidomis grindžia visą savo gydymo metodologiją. Tradicinė kinų medicina remiasi Rytų filosofijos požiūriu teigdama, kad Či yra gyvybinė jėga, kurios dėka žmogaus kūne srūva kraujas, tuo tarpu moksliškai pagrįstoje medicinoje kraujas cirkuliuoja kraujo indais kraujotakos sistemoje varomos širdies raumens susitraukimų. Tradicinė kinų medicina daro didžiulę įtaką kinų gyvenimo būdui, tuo tarpu jos poveikis Vakaruose – santykinai menkas. Ši medicinos sistema yra neatsiejama Kinijos visuomenės kasdienybės dalis. Mokslininkai, kurie bandė ištirti jos poveikį žmogaus sveikatai kai kuriais atvejais įrodė, jog ji yra neveiksminga, o kai kurie jos vaistai netgi turi nuodingų toksinų.

Tradicinė kinų medicinos teorija pagrįsta daoizmo filosofijos In ir Jang dėsniu ir kitomis metafizinėmis tikėjimo sistemomis. Moksliškai paremta medicina nepasiteisinusias teorijas atmeta ir jas pakeičia naujomis, tuo tarpu tradicinėje kinų medicinoje įvyko labai mažai permainų nuo pat jos atsiradimo laikų. Kinijos mokslo žinios apie žmogaus kūna rėmėsi alternatyviąja anotomija, kuri yra pagrįsta kinų astralogijos. Skirtingai nei vakaruose jos nebuvo grindžiamos kūno skrodimais ir iš jų gautomis anotomijos žiniomis. Tradicinės kinų medicinos atstovai tiki, jog ligos atsiradimo priežastis glūdi taprusavyje susijusios organizmo sistemos išsiderinime. Anot jų, jei viena kuri nors organizmo sistemos dalis susiserga tai atleipia ir kitoms jos dalims. Jos šalininkai taip pat tiki, kad žolelės ir kai kurių gyvūnų kūno dalys gali paskatinti ir prislopinti tam tikras ogranizmo sistemas ir tokių būdu joms grąžinti darną. Tradicinės kinų medicinos atstovai tiki, kad kūno dirginimas specialiomis adatomis (akupunktūra) bei odos jaudrinimas karščiu paprastaisiais kiečiais (moksibustija) sužadina visą organizmą kartu paveikdama ir Či gyvybinės jėgos sruvenimą matafiziniuose energijos kanaluose (meridianai). Či energijos tekėjimą jie skatina ir kitais įvairiais būdais, pavyzdžiui, specialiais masažais ir energijos atstatymo pratimais (cigunas). Jie taip pat tiki, kad astrologinė įtaka paveikia Či energijos tekėjimą kūne.

Tradicinė kinų medicina susilaukė įvairios kritikos: ji menkai pagrįsta moksliniais tyrimais., jos ginčytinas veiksmingumas, kai kurie šios medicinos vaistai turi nuodingų toksinų, jai būdingas mokslinių tyrimų nepaisymas, jos vaistai pasižymi galimu šalutinių reiškinių pavojumi ir ji prisideda prie nykstančių gyvūnų rūšių nykimo (kurdama vaistus iš įvairių gyvūnų kūno dalių ji tokiu būdu prisideda prie juodosios rinkos paklausos didėjimo), o jos prietaringais įsitikinimais grįstas gydymas kelia įtarimų.