Teisės sociologija – teisėtyros ir sociologijos disciplina, tirianti teisės sąveiką su visuomene.
Skirtingai nei teisės teorija teisės sociologija teisę tiria kaip visuomeninį reiškinį, sistemą, formuojamą per visuomenės subjektų tarpusavio sąveiką, elgesį, santykį su socialine aplinka, veikiančia visuomeninius santykius kaip elgesio reguliatorius.
Teisės sociologija tiria teisės visuomenines „funkcijas“ – teisingumo kūrimą, individų gynimą, taip pat pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis stiprinimą. Šioje sąveikoje galime išskirti „instrumentines“ ir „simbolines“ funkcijas.
Pagrindiniai teisės sociologijos tyrimų tikslai ir uždaviniai yra:
Teisės sociologijos pagrindai susiformavo dar XX a. pradžioje, tačiau formaliai savarankiška disciplina teisės sociologija tapo žymiai vėliau. 1962 m. V Tarptautiniame sociologijos kongrese buvo suburta grupė sociologų ir juristų, kuri pasiūlė kongresui aptarti temą „Teisės sociologijos turinys ir metodas“. Šio aptarimo rezultatas buvo ir tam tikra teisės sociologijos institucionalizacija, kadangi teisės sociologija veikia dviejų mokslų – teisės ir sociologijos sandūroje. Tokios socialinės problemos, kurios kyla iš sudėtingų, kompleksinių socialinių santykių, turi būti tiriamos kompleksiniais, specifiniais metodais, kuriuos gali pasiūlyti nauja mokslo kryptis – teisės sociologija.
Pagrindinės priežastys:
XX a. pr. kilo problema – ką reiškia teisinis pozityvizmas? Teisė atitrūksta nuo savo visuomeninių šaknų (ubi societas, ibi ius), ji nebesuprantama kaip visuomeninis reiškinys, bet suvokiama tik sąryšyje su įstatymų leidėjo valia. Išsivysčiusi sutarčių teisė, kuri rėmėsi dispozityviu požiūriu, nebuvo susieta su įstatymų leidėju, bet su korporacijų įstatais ir t. t. Iškilo kitokio požiūrio būtinumas, ir XX a. pr. plito teorijos, susijusios su Marksu ir Engelsu, Vėberiu, parodžiusios politikos reikšmę teisėje. Klausimas: kas pirma: „teisė ar valstybė?“ teisės filosofijoje neiškilo, bet su klasės valios teorijomis parodyta, kad teisė ir visuomeninio sluoksnio vadovavimas susiję. Vėliau šis vadovavimas interpretuojamas kaip visuotinas interesų patenkinimas. Pozityvizmas nebegalėjo patenkinti politinių ir teisinių poreikių, nes teisė – ne tik įstatymų leidėjo valia, bet visuomeninių poreikių sąlygotas reiškinys. Visos visuomenės poreikiai liko nepastebėti ir vėliau atsirado teorijos, aiškinančios teisę kaip izoliuotą sferą, kur ne teisininkui nėra ką veikti
Iš sociologijos teisės mokslas (teisės sociologija) perėmė tyrimo metodus, analizės lygius ir sociologinį požiūrį.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Teisės sociologija, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.