Spalio 16: Data

Nuo šios dienos iki metų galo lieka 76 dienos.

Šventės

• Pasaulinė maisto diena;
• Tarptautinė boso diena.

Atmintinos dienos

• Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena.

Vardadieniai

Aurelija – Galius – Jadvyga – Margarita – Gutautas – Dovaldė – Ambraziejus – Dovaidas – Dovaidė – Greta – Gretė

Įvykiai

• 1325 m. – LDK Didysis Kunigaikštis Gediminas ištekino savo dukterį Aldoną už Lenkijos karaliaus Vladislovo I sūnaus Kazimiero, taip sudarydamas sąjungą su Lenkijos karaliumi;
• 1937 m. – netoli Karmelitų paplūdimio patekęs į plokščią suktuką Lietuvos karo aviacijos naikintuvas Dewoitine D.501L nukrito į Nemuną. Jį pilotavęs psk. Jonas Masiulis žuvo.
• 1978 m. – Jonas Paulius II išrinktas popiežiumi;
• 2006 m. – į Lietuvą oficialiam vizitui atvyko Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II.

Gimimo dienos

• 1850 m. – Petras Kriaučiūnas, mokytojas, knygnešys (m. 1916 m.).
• 1878 m. – Jadvyga Stanelytė, mokytoja, visuomeninė veikėja, viena iš Lietuvos katalikių moterų draugijos kūrėjų (m. 1919 m.).
• 1883 m. – Pijus Grigaitis, žurnalistas, teisininkas, Lietuvos ir JAV lietuvių politinis, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1969 m.).
• 1886 m. – Jurgis Tiškevičius Logoiskis III, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1956 m.).
• 1907 m. – Benediktas Vasiliauskas, valtornininkas, pedagogas, dirigentas, chorvedys (m. 1977 m.).
• 1911 m. – Antanas Valinčius, mokytojas, poetas, visuomenininkas (m. 1994 m.).
• 1916 m. – Juozapas Viktoras Vaina, pedagogas ir kraštotyrininkas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, Punsko etnografinio muziejaus įkūrėjas.
• 1918 m. – Antanas Spelskis, Lietuvos architektas, architektūros istorikas, habilituotas architektūros mokslų daktaras (m. 1987 m.).
• 1919 m. – Pranciškus Erelis, lietuvių gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2008 m.).
• 1921 m. – Jonas Karčiauskas, Lietuvos ir Lenkijos lietuvių mokytojas, poetas, „Aušros“ žurnalo redaktorius (m. 2005 m.).
• 1924 m. – Aldona Bartusevičienė, Lietuvos gydytoja radiologė, visuomenės veikėja (m. 2021 m.).
• 1927 m. – Stasys Abramauskas, inžinierius architektas, architektūros istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• 1931 m. – Meilutė Kabailienė, Lietuvos geologė, palinologė, paleobotanikė, habilituota fizinių mokslų daktarė.
• 1936 m. – Vytautas Jarutis, lietuvių kalvis, tautodailininkas (m. 2017 m.).
• 1937 m. – Antanas Andrius Bielskis, Lietuvos inžinierius radiotechnikas, pedagogas (m. 2014 m.).
• 1940 m. – Jonas Kantautas, poetas.
• 1941 m.:
  • Alfonsas Vaišnoras, geografas, aplinkosaugininkas, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Algis Jurgis Morkeliūnas, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1942 m. – Albertas Šniras, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis veikėjas.
• 1943 m.:
  • Algimantas Liekis, Lietuvos inžinierius, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Antanas Romualdas Gudonavičius, Lietuvos inžinierius radioelektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2002 m.).
• 1944 m. – Olgierd Žemaitis, Lietuvių kilmės Rusijos žurnalistas, atsargos papulkininkis, Afganistano karo dalyvis.
• 1950 m.:
  • Jonas Katakinas, viena ryškiausių XX a. Lietuvos baleto žvaigždžių (m. 2005 m.).
  • Vytautas Petras Plečkaitis, diplomatas, istorikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Juozas Edvardas Petraitis, lietuvių verslininkas, teisininkas.
  • Stanislovas Borkertas, ūkininkas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Jolanta Balčiūnienė, lietuvių diplomatė, ambasadorė.
• 1969 m. – Kęstutis Birbilas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Rolandas Janavičius, pop muzikos atlikėjas, išgarsėjęs su grupe „Rondo“, vėliau pradėjęs solinę karjerą (m. 2007 m.).
• 1972 m. – Darius Kasparaitis, lietuvių ledo ritulio gynėjas.
• 1975 m. – Daugvinas Zujus, lengvaatletis, ėjikas, Lietuvos ir Birštono sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1941 m. – Antanas Gustaitis, Lietuvos Karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO (akronimas Antanas Nori Būti Ore) projektų autorius (g. 1898 m.).
• 1947 m. – Balys Sruoga, Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas (g. 1896 m.).
• 1952 m. – Jonas Baronas, leksikografas, pedagogas, gamtininkas (g. 1873 m.).
• 1982 m. – Vytautas Klimavičius, Lietuvos statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (g. 1910 m.).
• 1992 m. – Antanas Poška, lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų (g. 1903 m.).
• 1993 m. – Henrikas Jonaitis, Lietuvos fizikas, pedagogas, fizinių mokslų daktaras. Molekulinės spektroskopijos Lietuvoje pradininkas (g. 1913 m.).
• 1999 m. – Teodoras Blinstrubas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas, pedagogas (g. 1906 m.).
• 2004 m. – Vytautas Majauskas, Lietuvos gydytojas psichiatras, visuomenės veikėjas, daktaras (1948 m.) (g. 1918 m.).
• 2009 m. – Meilutė Julija Lukšienė–Matjošaitytė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių (g. 1913 m.).
• 2016 m. – Juras Požela, Seimo narys, sveikatos apsaugos ministras (2016 m.) (g. 1982 m.).
• 2021 m. – Eleonora Mykolaitienė, Lietuvos žurnalistė (g. 1930 m.).
• 2022 m. – Vidmantas Bačiulis, lietuvių kino ir televizijos režisierius, scenaristas (g. 1940 m.).

Įvykiai

• 1384 - Jadvyga, Lenkijos ir Vengrijos karaliaus Liudvigo Didžiojo dukra, karūnuota Lenkijos karaliene.
• 1923 – įkurta Walto Disney'aus kompanija.
• 1940 – įkurtas Varšuvos getas;
• 1946 – Niurnbergo kalėjime buvo pakarti Tarptautinio karinio tribunolo nuteistieji pagrindiniai nacių nusikaltėliai: Joachimas von Ribentropas, Vilhelmas Keitelis, Alfredas Rozenbergas, Hansas Frankas, Vilhelmas Frikas, Julijus Štreicheris, Fricas Zaukelis, Alfredas Jodlis, Artūras Zeis-Inkvartas, Ernstas Kaltenbruneris. Lavonai buvo sudeginti, o pelenai išbarstyti. Du šulai kartuvių išvengė: Hermanas Gėringas nusižudė likus kelioms valandoms iki bausmės įvykdymo, o Martinas Bormanas, kurio nepavyko surasti, mirties bausmę gavo už akių;
• 1964 – Kinija išbandė pirmą atominę bombą;
• 1978 – Karolis J. Voityla išrinktas popiežiumi. Po 455-ų m. jis tapo pirmuoju ne itališkos kilmės popiežiumi. Oficialias popiežiaus pareigas K. J. Voityla pradėjo eiti po šešių dienų.

Gimimo dienos

• 1841 m. – Princas Ito Hirobumi, Japonijos politikas, Korėjos generalgubernatorius, keturiskart Japonijos ministras pirmininkas bei genro (m. 1909 m.).
• 1854 m.:
  • Karlas Kautskis, vokiečių socialdemokratijos teoretikas, SPD ir II Internacionalo lyderis (m. 1938 m.).
  • Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde, airių kilmės anglų dramaturgas, poetas, rašytojas. Laikomas vienu žymiausių karalienės Viktorijos laikmečio dramaturgų. Jo vardą išgarsino pjesės, aforizmai, taip pat romanas „Doriano Grėjaus portretas“ (m. 1900 m.).
• 1863 m. – Džozefas Ostinas Čemberlenas, britų valstybės veikėjas, politikas. Birmingemo mero Dž. Čemberleno sūnus. Nuo 1892 m. Bendruomenių rūmų narys (Konservatorių partija). Priklausė Konservatorių partijos protekcionistų sparnui. 1903–1906 ir 1919–1921 m. finansų, 1915–1917 m. Indijos, 1924–1929 m. užsienio reikalų ministras. Vienas Lokarno pakto (1929 m.) autorių. Vienas diplomatiniu santykių su TSRS nutraukimo (1927 m.) iniciatorių. Nobelio taikos premijos laureatas (m. 1937 m.).
• 1886 m. – Davidas Ben Gurionas, teisininkas, Izraelio politinis veikėjas, pirmasis Izraelio valstybės Ministras pirmininkas (m. 1973 m.).
• 1907 m. – Piotras Grigorenko, Rusijos disidentas, nelegalaus demokratinio judėjimo veikėjas, generolas majoras (m. 1987 m.).
• 1918 m. – Louis Althusser, prancūzų filosofas (m. 1990 m.).
• 1923 m. – Bert Kaempfert, vokiečių orkestro pagrindinis atlikėjas, dainų rašytojas (m. 1980 m.).
• 1927 m. – Günter Grass, prozininkas, dramaturgas ir poetas. Georgo Biuchnerio, Fontanės, Kritikų ir kitų premijų laureatas. 1999 m. Nobelio literatūros premijos laureatas.
• 1938 m. – Christa Päffgen, vokiečių kilmės dainų kūrėja, modelis, aktorė, klavišininkė ir Andy Warhol'o žvaigždė, žinoma pseudonimu Nico. Visuomenėje geriausiai atsimenama iš 1967 m. bendro darbo su grupe The Velvet Underground (m. 1988 m.).
• 1944 m. – Rimas Vaina, Varšuvos politechnikos instituto dėstytojas ir Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
• 1957 m. – Guntars Krasts, Latvijos politikas ir Europos parlamento narys. Latvijos Nacionalinės Nepriklausomybės Sąjūdžio buvęs narys. Nuo 2009 m. Libertas.lv partijos narys.
• 1962 m. – Flea, Red Hot Chilli Peppers bosistas.
• 1977 m. – John Mayer, amerikiečių muzikantas.
• 1980 m.:
  • Sue Bird, amerikiečių beisbolo žaidėjas.
  • Timana Tahu, australų regbio žaidėjas.
• 1982 m. – Kristianas Rivjerosas, Paragvajaus futbolininkas, nacionalinės rinktinės ir Anglijos Sunderland klubo saugas.
• 1983 m. – Filipas Kolšraiberis, profesionalus Vokietijos tenisininkas. Per savo karjerą Filipas yra laimėjęs 8 vienetų ir 7 dvejetų titulus. Jis profesionalu tapo 2001 metais. Aukščiausia jo pasiekta vieta reitinge buvo šešiolikta. Iki 2009 metų gegužės mėnesio, Kolšraiberį treniravo švedas Štefanas Eriksonas.
• 1984 m. – Shayne Thomas Ward, airių kilmės anglų pop dainininkas. Išgarsėjo Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje prieš tapęs 2005 m. serijos talentų šou „The X Factor“ nugalėtoju.
• 1985 m. – Verena Sailer, Vokietijos lengvaatletė, kuri specializuojasi sprinto rungtyse. 2010 m. Europos čempionato nugalėtoja.
• 1990 m. – Jóhanna Guðrún Jónsdóttir, Islandijos atlikėja, 2009 m. atstovavusi Islandijai Eurovizijos dainų konkurse Maskvoje, Rusijoje su daina „Is it true?“ ir užėmusi 2 vietą.

Mirtys

• 1333 m. – Mikalojus V, Romos katalikų bažnyčios antipopiežius 1328–1330 m (g. 1275 m.).
• 1553 m. – Lukas Kranachas Vyresnysis, vienas žymiausių vokiečių renesanso tapytojų ir grafikų. Jis piešė portretus, paveikslus mitologinėmis temomis. Kranachas buvo Saksonijos kurfiursto tapytojas. Ilga laiką gyveno Vitenberge, kuriame taip pat gyveno Martynas Liuteris (g. 1472 m.).
• 1731 m. – Johanas Heinrichas Lizijus, Prūsijos evangelikų liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas, teologijos daktaras. Pirmasis karaliaus 1717 m. paskirtas Prūsijos lietuviškų mokyklų ir bažnyčių prižiūrėtojas, pietizmo skelbėjas Mažojoje Lietuvoje (g. 1670 m.).
• 1793 m. – Marija Antuanetė, Prancūzijos karalienė. Prieštaringai vertinama tragiško likimo moteris, į pasaulinę istoriją įėjusi ne tiek dėl savo pasiekimų, kiek dėl nesėkmių. (g. 1755 m.).
• 1937 m. – Viljamas Gosetas, anglų statistikas. Geriausiai žinomas Student (Studento) slapyvardžiu, kuriuo pasirašinėdavo savo mokslinius straipsnius. Pagrindinis nuopelnas – Studento t - skirstinys (g. 1876 m.).
• 1946 m. – Joachimas fon Ribentropas, Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 1938 iki 1945 m. Pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų Niurnbergo karo tribunolo ir 1946 m. pakartas (g. 1893 m.).
• 1956 m. – Jules Rimet, Tarptautinės Futbolo Asociacijų Federacijos (FIFA) prezidentas, kuris pareigas ėjo nuo 1921 m. iki 1954 m. Taip pat tarp 1919 m. ir 1946 m. buvo Prancūzijos futbolo federacijos prezidentas (g. 1873 m.).
• 1959 m. – Džordžas Ketletas Maršalas, kariuomenės generolas, Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės lyderis, Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų štabo vadas, valstybės sekretorius ir trečiasis gynybos sekretorius (g. 1880 m.).
• 1983 m. – George Liberace, amerikiečių muzikantas ir televizijos laidų vedėjas (g. 1911 m.).
• 1991 m. – Ole Beich, danų gitaristas ir bosistas, gimęs Esbjergo mieste (g. 1955 m.).
• 2006 m. – Čoi Kjūha, Pietų Korėjos politikas, 1976–1979 m. šalies ministras pirmininkas, o 1979–1980 m. – prezidentas (g. 1919 m.).
• 2007 m. – Toše Proeski, Makedonijos atlikėjas, dainų autorius, vadintas Balkanų Elviu Presliu (g. 1981 m.).
• 2023 m. – Martis Ahtisaris, diplomatas, Suomijos ir tarptautinis politikas, Suomijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1937 m.).