Stuburo Slanksteliai

Atskirų stuburo sričių skirtingas slankstelių skaičius:

• 7 kaklo (vertebrae cervicales);
• 12 krūtinės (vertebrae thoracicae);
• 5 juosmens (vertebrae lumbales);
• 5 kryžmens, kurie užsimezgę atskirai vėliau susilieja į vieną kaulą kryžkaulį (os sacrum);
• 4 – 5 stuburgalio, vėliau suaugantys į uodegikaulį (coccygis).

Taigi stuburą sudaro 33 – 34 slanksteliai.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Slankstelis (vertebrae) – netaisyklingas kaulas. Priekinė masyvi dalis – kūnas (corpus vertebrae). Prie jo iš nugarinės pusės prisitvirtinęs karpyto pavidalo lankas (arcus vertebrae). Tarp jų lieka slankstelio anga (foramen vertebrale). Susijungus slanksteliams į stuburą, iš šių angų susiformuoja stuburo kanalas (canalis vertebralis). Kūno viršutinis ir apatinis, arba tarpslanksteliniai, paviršiai (facies intervertebralis) šiurkštūs, šiek tiek įlinkę, išlinkę arba horizontalūs. Slankstelio lanko vidurinės dalies – plokštelės (lamina arcus vertebrae) šonai siaurėja, tampa kojytėmis (pediculus arcus vertebrae), kurios tvirtinasi prie slankstelio kūno. Nuo lanko atgal ir šiek žemyn nukrypusi neporinė keterinė slankstelio atauga (processus spinosus). Jos apčiuopiamos per visą stuburo ilgį. Į šonus kyšo porinės skersinės ataugos (processus transversus). Keterinės ir skersinės ataugos sudaro kyšulius ir vagas nugaros raumenims tvirtintis.

 

 

Pirmasis kaklo slankstelis, arba atlantas (atlas), remia kaukolę. Šis slankstelis vietoj kūno turi mažesnį priekinį lanką (arcus anterior atlantis), kurio užpakaliniame paviršiuje yra danties duobutė (fovea dentis) susinerti su antrojo slankstelio dalimi. atlanto viršutiniai sąnariniai paviršiai sudaro sąnarį su pakauškaulio krumplių sąnariniais paviršiais. Todėl turime galimybę lenkti galvą į priekį ar atgal.

Antrasis kaklo slankstelis, arba ašis (axis), turi tarytum du kūnus: vienas jų savas, o kitas ištįsęs į viršų kaip dantis (dens axis), „pasisavintas“ iš atlanto. Pastarasis gali suktis danties atžvilgiu apie vertikalią ašį. Tai lemia galimybę sukti galvą į kairę ir dešinę puses.

Septintasis kaklo slankstelis turi labai ilgą keterinę ataugą. Dėl to slankstelis vadinamas kyšančiuoju (vertebra prominens). Palenkus galvą ji labai išryškėja ir žymi ribą tarp kaklo ir krūtinės. Nuo šio slankstelio patogu į viršų ir į apačią skaičiuoti kitus slankstelius.

 

Svarbiausi krūtinės slankstelių skirtumai susiję su tuo, kad prie jų tvirtinasi šonkauliai. Šonkaulių galvutės dažniausiai remiasi prie dviejų slankstelių kūnų sandūros, todėl kūnų šonuose yra po pusę įdubos – viršutinę šonkaulinę duobutę (fovea costalis superior) ir apatinę šonkaulinę duobutę (fovea costalis inferior).

 

Šių slankstelių kūnai – inksto pavidalo, stambūs, nes išlaiko dar ir pilvo organų masę. Jie atpažįstami iš kūno bei ataugų dydžio ir formos. Tikroji skersinė atauga pastebima tik šonkaulinės ataugos pamato užpakaliniame paviršiuje ir vadinama priedine atauga, processus accessorius. Sąnariniai paviršiai guli sagitalinėje plokštumoje, viršutinių sąnarinių ataugų užpakalinis šoninis kraštas iškyla lyg atskira maža aptaki speninė atauga, processus mammillaris. Ilgos ir smailos skersinės ataugos yra išnykusių šonkaulių liekanos, todėl vadinamos šonkaulinėmis ataugomis (processus costalis).

 

Kryžkaulis – penki į vieną kaulą suaugę kryžmens slanksteliai. Per jo jungtis su dubenkauliu viršutinės kūno dalies masė pasiskirsto apatinėms galūnėms. Kaulas yra į priekį išlinkusio apversto trikampio pavidalo.

Stuburgaliu, arba uodegikauliu, apačioje užsibaigia stuburas. Suaugę stuburgalio slanksteliai yra praradę tipišką slankstelio formą.

• Stuburo jungtys

• G. Česnys. Žmogaus osteologija. Vilnius, 2008 m.

Vikiteka: Stuburo slanksteliai – vaizdinė ir garsinė medžiaga