Riksdagas

Šis straipsnis apie Švedijos riksdagą. Apie Suomijos riksdagą skaitykite straipsnyje Suomijos parlamentas.

Riksdagas Sveriges riksdag
Apžvalga
Tipas	Vienerių rūmų parlamentas
Įkurta	1866 m.
Vieta	Parlamento rūmai, Stokholmas
Vadovybė
Pirmininkas	Andreas Norlén (M)
Vice- pirmininkai	Kenneth G. Forslund (SAP) Julia Kronlid (SD) Kerstin Lundgren (C)
Struktūra
Vietų sk.	349
Politinės grupės	Vyriausybė (103)      Nuosaikiųjų partija (68)      Krikščionys demokratai (19)      Liberalai (16)      Švedijos demokratai (73) Opozicija (173)      Socialdemokratai (107)      Kairioji partija (24)      Centro partija (24)      Žaliųjų partija (18)
Rinkimai
Rinkimų sistema	349 deputatai renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą. 310 išrenkami rinkimų apygardose, 39 – pagal partijų sąrašus.
Paskutiniai rinkimai	2022 m. rugsėjo 11 d.
Nuorodos
Svetainė	www.riksdagen.se

Riksdagas (šved. Riksdag < rike – ‘valstybė’ + dag – ‘susirinkimas’) – aukščiausioji Švedijos įstatymų leidžiamoji institucija. Nuo 1971 m. Riksdagas – vienerių rūmų parlamentas, sudarytas iš 349 deputatų, renkamų 4 metams pagal proporcinio atstovavimo sistemą.

Riksdago konstituciniai įgaliojimai išvardyti 1975 m. Valdymo formos įstatyme (Regeringsformen), o jo vidinė veikla išsamiau išdėstyta Riksdago akte (Riksdagsordningen). Riksdago posėdžių vieta – Parlamento rūmai, įsikūrę Helgeandsholmeno saloje, Stokholme.

Riksdago pradžia laikomas 1435 m. Arbogoje susirinkęs bajorų, dvasininkų ir miestiečių suvažiavimas. 1527 m. Riksdagui formalią struktūrą suteikė pirmasis šiuolaikinės Švedijos karalius Gustavas I Vaza, įtraukdamas atstovus iš visų keturių luomų: bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių. Luominį pobūdį Riksdagas išlaikė iki 1866 m., kai buvo įkurtas modernus dvejų rūmų parlamentas. Nuo 1970 m. Riksdagą sudaro vieneri rūmai.

Riksdagas atlieka įprastas parlamentinės demokratijos įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Jis skiria vyriausybės vadovą (vyriausybė yra atsakinga Riksdagui), turi išimtinę teisę keisti konstituciją. Daugumoje parlamentinių demokratijų valstybės vadovas paveda politikui suformuoti vyriausybę. Pagal naująjį 1974 m. Valdymo formos įstatymą (vieną iš keturių pagrindinių Konstitucijos įstatymų), šis įgaliojimas atimtas iš Švedijos monarcho ir patikėtas Riksdago pirmininkui.

Riksdago sudėtis po 2022 m. rugsėjo 11 d. vykusių rinkimų.

Riksdagą sudaro 349 deputatai, renkami 4 metams tiesioginiais visuotiniais rinkimais pagal proporcinio atstovavimo sistemą. 310 deputatų išrenkami rinkimų apygardose, 39 – pagal partijų sąrašus. Aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę turi visi Švedijos piliečiai, sulaukę 18 metų.

2022 m. rinkimai

2022 m. Švedijos parlamento rinkimų rezultatai

Partija		Balsai	%	Vietos	+/−
	Švedijos socialdemokratų partija	1 964 474	30,33	107	+7
	Švedijos demokratai	1 330 325	20,54	73	+11
	Nuosaikiųjų partija	1 237 428	19,10	68	−2
	Kairioji partija	437 050	6,75	24	−4
	Centro partija	434 945	6,71	24	−7
	Krikščionys demokratai	345 712	5,34	19	−3
	Žaliųjų partija	329 242	5,08	18	+2
	Liberalai	298 542	4,61	16	−4
	Niuansų partija	28 352	0,44	0	Nauja
	Alternatyva Švedijai	16 646	0,26	0	0
	Piliečių koalicija	12 882	0,20	0	0
	Piratų partija	9 135	0,14	0	0
	Kitos partijos	33 237	0,50	0	0
Iš viso		6 477 970	100	349	—
Galiojantys balsai		6 477 970	98,93
Negaliojantys balsai		69 831	1,07
Iš viso balsų		6 547 801	100
Nedalyvavę		1 227 589	15,79
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas		7 775 390	84,21
Šaltinis: Švedijos rinkimų komisija

Aljansai

Partija			Balsai	%	Vietos	+/−
	U. Kristersono blokas (M+SD+KD+L)		3 212 007	49,58	176	+2
	M. Anderson blokas (S+MP+V+C)		3 165 711	48,87	173	−2
	Kitos partijos		100 252	1,55	0	—
Iš viso			6 477 970	100	349	—
Galiojantys balsai			6 477 970	98,93
Negaliojantys balsai			69 831	1,07
Iš viso balsų			6 547 801	100
Nedalyvavę			1 227 589	15,79
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas			7 775 390	84,21
Šaltinis: Švedijos rinkimų komisija