Judrėnų–Lėgų Miškai

pl. 21°53′ r. ilg. / 55.617°š. pl. 21.883°r. ilg. / 55.617; 21.883

Judrėnų–Lėgų miškai (arba Rietavo miškai) – miškų masyvas Rietavo savivaldybės, Šilalės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų sandūroje, abipus Jūros upės, 6 km į pietus nuo Rietavo.

Judrėnų–Lėgų miškai priklauso Rietavo miškų urėdijos Žadvainų, Girėnų ir Judrėnų girininkijoms. Susideda iš Plungės, Spraudės, Judrėnų, Volungiškės, Gvaldų ir Lėgų miškų. Masyvas apie 10 km ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius. Plotas 5890 ha, mišku apaugę 4980 ha. Valstybinės reikšmės miškų 60 %.

Paviršius banguotas, išraižytas Jūros ir jos intakų (dešinysis – Letausas ir jo intakai Žygis, Dauba, Plunkė, kairysis – Rindė ir jos intakai Nevelis, Deguva, Aitra) slėnių. Masyvo šiaurinė dalis nusausinta.

Augavietės derlingos laikinai įmirkusios, vietomis įmirkusios ir pelkinės. 90 % miškų yra IV grupės ūkiniai, 10 % III grupės apsauginiai. Kultūrinės kilmės medynų 22 %. Eglynų 50 %, beržynų 26 %, juodalksnynų 14%, pušynų 4 %, baltalksnynų 3 %, drebulynų 2 %, uosynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 22 %, pusamžiai medynai 45 %, bręstantys 18 %, brandūs 15 %. Medynų vidutinis amžius 55 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0,70, tūris 205 m³/ha.

Judrėnų miško 96 kvartale yra koplyčia. Masyvo pietvakarių pakraštyje yra Aitros hidrografinio draustinio dalis.

1944–1953 m. Judrėnų–Lėgų miškuose veikė Lietuvos partizanai, kurie priklausė Žemaičių legionui, nuo 1946 m. pavasario – Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinei.