Prancūzijos Politinė Sistema

Jos vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas, kurį paskiria prezidentas. Valstybės vadovas – prezidentas – renkamas per tiesioginius rinkimus.

Prancūzijos teritorija suskirstyta į 18 administracinių regionų – 13 žemyninės Prancūzijos regionų (Europoje) ir 5 užjūrio regionus. Visi penki užjūrio regionai ir San Martenas (Prancūzijos teritorija Karibuose) laikomi ES dalimi (jie turi atokiausių regionų statusą).

Prancūzijos miestas Strasbūras yra vienas iš trijų miestų, kuriuose įsikūrusios oficialios Europos Sąjungos institucijų būstinės. Kiti du tokie miestai yra Briuselis ir Liuksemburgas.

Pagal 1958 m. konstituciją Prancūzija – pusiau prezidentinė respublika. Valstybės vadovas ir vyriausiasis kariuomenės vadas – 5 metams tiesiogiai renkamas prezidentas (gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės). Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui ir vyriausybei, kuriai vadovauja prezidento skiriamas ministras pirmininkas. Vyriausybės narius rekomendavus ministrui pirmininkui skiria prezidentas, vyriausybę tvirtina ir gali paleisti Nacionalinis Susirinkimas.

 

Įstatymus leidžia 2 rūmų Parlamentas (Parlement), kurį sudaro vietos rinkimų apygardoms atstovaujantis 5 metams tiesiogiai renkamas Nacionalinis Susirinkimas (Assemblée Nationale) ir specialios kolegijos, turinčios apie 150 000 vietos rinkėjų, 6 metams renkamas Senatas (Sénat). Abejų rūmų narių posėdžiai balsuojant dėl Konstitucijos pataisų ar klausantis prezidento kalbų vadinami Kongresu (Congrès). Nacionalinį Susirinkimą sudaro 577, Senatą – iki 348 narių, kurių pusė atnaujinama kas 3 metai. Iki 2004 m. Senatas buvo renkamas 9 metams, jį sudarė 321 narys, trečdalis jų buvo atnaujinama kas 3 metai. Nacionalinis Susirinkimas turi daugiau galių nei Senatas.

 

22 regionams vadovauja 4 metams tiesiogiai renkamos regionų tarybos ir jų prezidentai, 96 departamentams – 6 metams tiesiogiai renkamos generalinės tarybos (visose apie 4000 narių) ir jų prezidentai, apie 36 000 komunų – 6 metams tiesiogiai renkamos savivaldos tarybos ir merai.

Vykdomajai valdžiai pataria ir kaip paskutinės instancijos administracinis teismas veikia Valstybės Taryba (Conseil d’État), kuriai vadovauja ministras pirmininkas ir sudaro aukšti valstybės pareigūnai. Teismų sistemą sudaro Konstitucinė Taryba, Aukščiausiasis teisingumo, Kasacinis, Audito, Konfliktų, administraciniai, civiliniai, komerciniai, kriminaliniai, tarpiniai apeliaciniai, žemesnieji teismai. Jų veiklą prižiūri Teisėjų taryba.