Pranas Bujanauskas

gegužės 20 d. Gudeliuose, Marijampolės apskr. – 1963 m. kovo 15 d. Waukegane, JAV) – vargonininkas ir chorvedys.

Iš pradžių muzikos mokėsi pas savo tėvą, o vėliau Lazdijuose pas vargonininką J. Venckūną. Praną augino ir į mokslus leido kunigas K. Sakalauskas.

1911–1913 m. muzikos mokėsi pas Juozą Naujalį, Teodorą Brazį, Aleksandrą Kačanauską, J. Starką vargonininkų kursuose. Netrukus buvo pakviestas dirbti vargonininku Kauno kunigų seminarijoje. Nuo 1912 m. vargonininkavo pas giminaitį K. Sakalauską Šventežeryje (Lazdijų raj.).

1914 m. išvyko į JAV, ten buvo pakviestas užimti vargonininko ir chorvedžio vietą Šv. Baltramiejaus lietuvių parapijoje Waukegane, kur dirbo apie dešimtmetį. Nuo 1940 m. pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorui Šv. Petro lietuvių parapijoje Kenoshoje, WI.

Nuo 1946 m. kiek laiko vadovavo J. Naujalio vyrų chorui. Su chorais rengė koncertus, statė muzikinius veikalus, organizavo chorų šventes, dalyvavo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse. Kai 1955 m. lapkričio 2 d. Šv. Petro lietuvių bažnyčioje Kenoshoje vyko naujų vargonų pašventinimas, giedojo parapijos choras, sudarytas iš 14 moterų ir 10 vyrų.

1935 m. įstojo į ALRK Vargonininkų sąjungą, nuo 1948 m. kelis kartus buvo renkamas centro valdybos sekretoriumi ir iždininku. Dalyvavo Milwaukio, WI, diecezijos chore, sudarytame iš specialiai parinktų muzikų, lankė diecezijos rengiamus muzikos instruktorių kursus. Buvo ir kitų visuomeninių bei kultūrinių organizacijų aktyvus narys.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.