Orumas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kaip etikos kategorija atspindi žmogaus moralinį santykį su pačiu savimi ir visuomenės su žmogumi. Juo parodomas žmogaus reiklumas sau (pvz., dažnas pagalvoja, ar taip elgiantis nenukentės mano orumas). Orumas, kaip ir sąžinė, yra vienas iš būdų, kuriais žmogus įsisąmonina savo pareigą ir atsakomybę visuomenei. Tuo pačiu asmens orumas reguliuoja visuomenės požiūrį į tą asmenį, reikalaudamas jį gerbti, pripažinti jo teises.

Orumas civilinėje teisėje yra neturtinė vertybė. Ją turi kiekvienas žmogus nuo pat gimimo. Ji yra neatimama ir neperleidžiama. Žmogaus orumą gina ir saugo įstatymai (pvz., baudžiamoji teisė, įvardydama tam tikras veiklas kaip draudžiamas – žr. įžeidimas, šmeižtas ir kitos baudžiamosios veikos). Konstitucinėje teisėje asmens orumas yra kriterijus santykiuose tarp valstybės ir asmens bei jo teisinio statuso.

• Garbė