Liudvikas Bocianskis

Liudvikas Bocianskis lenk. Ludwik Bociański
Gimė	1892 m. rugpjūčio 24 d. Pleševe, Poznanės provincija, Vokietijos imperija
Mirė	1970 m. vasario 7 d. (77 metai) Londone, Didžioji Britanija
Veikla	lenkų pulkininkas, Vilniaus bei Poznanės vaivada. Aktyvus Vilniaus krašto okupacijos ir polonizacijos veikėjas
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka	Liudvikas Bocianskis

Liudvikas Bocianskis (lenk. Ludwik Bociański; g. 1892 m. rugpjūčio 24 d. Pleševe – m. 1970 m. vasario 7 d. Londone) – lenkų pulkininkas, Vilniaus bei Poznanės vaivada. Aktyvus Vilniaus krašto okupacijos ir polonizacijos veikėjas.

Gimė Pleševe. Mokėsi Didžiosios Lenkijos Ostruvo karališkoje gimnazijoje ir Kempno gimnazijoje. Prieš Vokietijos revoliuciją Bocianskis tarnavo vokiečių artilerijos leitenantu vakarų fronte. 1918 m. lapkričio 11 d. tapo Pleševo karių garnizono tarybos vadu, o vėliau Prūsijos Lenkų karinės organizacijos nariu. Didžiosios Lenkijos sukilimo dalyvis. 1919 m. liepos 21 d. įstojo į 64-ąjį Grudziondzo šaulių pulką, būdamas jo sudėtyje kovėsi su bolševikais. Apdovanotas Nepriklausomybės kryžiumi ir Virtuti Militari ordinu. Varšuvoje mokėsi Aukštojoje karinėje mokykloje. 1922 m. baigęs mokslus tapo Generalinio štabo karininku. 1930–1934 m. buvo Pėstininkų kadetų mokyklos Mazovecko Ostruve komendantu. Vėliau paskirtas pėstininkų vadu 20-ojoje pėstininkų divizijoje Baranovičiuose.

1935 m. Liudvikas Bocianskis paskirtas lenkų okupuoto Vilniaus krašto (Vilniaus vaivadijos) vaivada. Aktyviai vykdė polonizaciją, su lenkų dvasininkų pagalba uždarinėjo lietuvių ir baltarusių bažnyčias, draugijas, reiškė nepasitenkinimą lietuviška Vilniaus krašto gyventojų kilme. 1936 m. vasario 11 d. išleido memorandumą, kuriuo smarkiai apribojo tautinių mažumų teises vaivadijoje . Jo nurodymu iš Vilniaus lenkų radijo pašalintas ten dirbęs Česlovas Milošas, už leidžiamas baltarusiškas dainas. Vėliau rašytojas reaguodamas į tai sukūrė pašiepiančią poemą apie Bocianskį „Tostas“. 1939 m. gegužę Bocianskis paskirtas Poznanės vaivadijos vaivada.

Prasidėjus II pasauliniam karui ir okupavus Lenkiją Bocianskis paliko Poznanę ir buvo paskirtas vyresniuoju viršila. 1939 m. rugsėjo 17 d. pasienio ruože tarp Čeremošo ir Kutų bandė sustabdyti į Rumuniją bėgusį lenkų maršalą Edvardą Smigly-Rydzą. Nepavykus jo perkalbėti tęsti kovą, protestuodamas bandė nusišauti, tačiau tik sunkiai susižeidė ir buvo nugabentas į Rumuniją . Ten buvo internuotas, vėliau pasitraukė į Vakarų Europą.

1947 m. apsigyveno Anglijoje. Ten gyveno iki pat savo mirties 1970 m. vasario 7 d. Palaidotas Londono Ganersburio kapinėse.