Liepojos–Romnų Geležinkelis

Geležinkelis Liepoja–Romnai
Vieta
Miestai	Liepoja – Mažeikiai – Vilnius – Minskas – Romnai
Pagrindinė informacija
Tipas	Tarpvalstybinis
Atidarymas	1871 m.
Techninė informacija
Vėžė	1520 mm vėžė
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Šiuo metu naudojamas tik ruožas Venta–Mažeikiai–Vilnius–Minskas–Bachmačas–Romnai. Liepojos-Ventos atkarpa XXI a. pradžioje uždaryta ir dalinai nuardyta Latvijos teritorijoje. Radviliškyje atsišakoja veikianti atšaka į Daugpilį (Gryvą).

Liepojos geležinkelio bendrovė

Koncesija keliui tiesti išduota 1856 m. Rusijos geležinkelio vyriausiajai bendrovei (rus. Главное общество российских железных дорог), tačiau ji nesurinko pakankamo įstatinio kapitalo. Po daugiau nei dešimtmečio Liepojos geležinkelio bendrovė nutiesė geležinkelį Liepoja–Kaišiadorys, pradėjusį veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Pagal projektą buvo nutiestas 311 km ilgio kelias su dideliais tiltais, linijoje įrengta 16 stočių, tarp jų II klasės stotys – Kaišiadorių GS, Mažeikių GS, Radviliškio GS, III klasės – Baisogalos GS, Kėdainių GS, Šiaulių GS, IV klasės – Dabikinės GS, Dotnuvos GS, Gaižiūnų GS, Jonavos GS, Kuršėnų GS, Žeimių GS, Lūšės GS.

1872 m. gruodžio 14 d. Rusijos caras patvirtino Radviliškio–Kalkūnų kelio ruožą. Prie jo buvo pridėtas žemėlapis su trasa ir pažymėtomis Kalkūnų GS, Alūkstos GS, Obelių GS, Panemunėlio GS, Kupiškio GS, Subačiaus GS, Panevėžio GS, Šeduvos GS ir Radviliškio GS stotimis. 1873 m. lapkričio 1 d. atidaryta linija Radviliškis–Kalkūnai kaip antroji Liepojos geležinkelio bendrovės linija. Taigi, Lietuvoje įrengtos Šeduvos GS, Labos GS, Panevėžio GS, Subačiaus GS, Slavinčiškio GS, Panemunėlio GS, Rokiškio GS, Obelių GS. Kiekvienoje stotyje be pačios stoties pastato pastatyta bent po vieną 200 m² ploto gyvenamąjį namą tarnautojams. Tuose namuose įrengtos ir specialios patalpos geležinkelio žandarams.

Lentvario–Romnų geležinkelio bendrovė

Dar vieną koncesiją gavo Lentvario–Romnų geležinkelio bendrovė, įsteigta verslininkų, kurie siekė pradėti eksportuoti Ukrainos javus. Bendrovei vadovavo inžinierius baronas Karlas fon Mekas (1821–1876), jos administracija buvo Minske. Projektavimas pradėtas 1869 m. Pagal vyriausybės paruoštą ir 1871 m. gruodžio 15 d. patvirtintą geležinkelio projektą naujasis kelias turėjo nusitęsti per Vilniaus, Minsko, Mogiliovo, Černigovo ir Poltavos gubernijas iki Romnų. 1873 m. sausio 14 d. atidarytas pirmasis Naujosios Vilnios–Minsko ruožas. Toliau į eksploataciją geležinkelio linija buvo įvedama etapais: Minsko–Babruisko (1873 m. rugsėjo 16 d.), Babruisko–Gomelio (1873 m. lapkričio 17 d.), Gomelio–Bachmačo (1871 m. sausio 12 d.) ir Bachmačo–Romnų (1874 m. liepos 15 d.). Kamuojamą finansinių problemų Liepojos geležinkelio bendrovę 1876 m. išpirko valstybė ir perdavė valdyti Lentvario–Romnų bendrovei, tad birželio 1 d. bendrovės susijungė. Bendrovės valdyba liko Sankt Peterburge, geležinkelio administracija – Minske. 1877 m. buvo patvirtinti naujos Liepojos–Romnų geležinkelio bendrovės įstatai.

Pažymėtina, kad geležinkelio linija Liepoja–Romnai nebuvo ištisinė. Nuo Kaišiadorių iki Naujosios Vilnios, Liepojos–Romnų geležinkelio bendrovė naudojosi Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija ir kita infrastruktūra. 1891 m. Liepojos–Romnų geležinkelį išpirko valstybė.

Prie Lentvario pradėjus ruoštis statybai ir susipažinus su nelengvomis geležinkelio prieigomis prieita išvados, kad kelią tiesti reikia pradėti nuo atkarpos Vilnius–Švenčionėliai. Lentvario–Romnų geležinkelio bendrovė čia pastatė Naujosios Vilnios GS ir Kenos GS stotis, kelias geležinkelių pralankas bei Naujosios Vilnios garvežių depą.

Kitos vietovės, per kurias buvo tiesiamas Liepojos–Romnų geležinkelis, neturi didelių reljefo aukščio svyravimų, todėl statyba nebuvo sudėtinga. Statybos kainą sukėlė tik tiltai per Berezinos, Sožo, Dniepro ir Dysnos upes, taip pat pasitaikiusios pelkės. 72 varstai trasos ėjo geležinkelio bendrovės Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, todėl judėjimas šia atkarpa buvo ribotas iki 1891 m. gegužės 1 d., kai 1191 varstų geležinkelis parduotas valstybei.

Geležinkelio stotys buvo išdėstomos kas 22 varstus, neatsižvelgiant į Lietuvos ekonomines ir geografines sąlygas. Taip Kuršėnų GS, Viekšnių GS ir kitos geležinkelio stotys atsidūrė toli nuo gyventojų ir menkai tepaveikė miestelių gyvenimą.

• Liepoja–Kaišiadorys (295 varstai), eksploatacijos pradžia 1871 m. rugsėjo 4 d.;
• Naujoji Vilnia–Bachmačas–Romnai (711 varstų), eksploatacijos pradžia:
  • Naujoji Vilnia–Gomelis 1873 m. lapkričio 1 d.;
  • Gomelis–Romnai 1874 m. liepos 25 d.;
• Kalkuonės geležinkelio stotis (ties Daugpiliu)–Radviliškis (187 varstai), eksploatacijos pradžia 1873 m. lapkričio 1 d.
• Osipovičiai–Urečė, eksploatacijos pradžia 1901 m.

1913 m. geležinkelio ilgis siekė 1344 varstus, tarp jų 183 varstai dviejų bėgių kelias.

Kalkuonės geležinkelio stotyje, Kaišiadoryse ir Naujojoje Vilnioje – šis Liepojos–Romnų geležinkelis kirtosi su Peterburgo-Varšuvos, Mažeikiuose – su Mintaujos, Minske – su Maskvos-Bresto, Bachmače – su Kijevo-Voronežo, Romnuose – su Charkovo-Nikolajevo geležinkeliais.

Keliu buvo eksportuojami javai iš Rusijos pietinių gubernijų per Liepojos uostą į Europos ir kt. pasaulio šalis. Geležinkeliu šiek tiek buvo pervežamos ir kitos Rusijos eksportinės prekės: avižos, kanapių sėklos ir kt.

Liepojos-Romnų geležinkelis savo sudėtyje turėjo 428 garvežius, 11 530 prekinių ir 405 keleivinius vagonus. Veikė 11 mokyklų, 7 profesinės mokyklos ir susisiekimo tarnybos agentų kursai. Liepojoje, Minske ir Gomelyje veikė geležinkelio dirbtuvės.

1891 m. geležinkeliu pervežta 795 541 pūdų skubių krovinių, 126 722 973 pūdų lėtuoju greičiu ir 1 348 309 keleiviai. Už skubių krovinių pervežimą gauta 129 042 rb., už lėtųjų krovinių pervežimą – 9 012 796 rb., už keleivių pervežimą gauti 1 281 144 rubliai. Kroviniai vežti vidutiniškai 345 varstus, keleiviai – 80 varstų. 1891 m. geležinkelio bendrosios pajamos siekė 11 679 456 rb., grynosios pajamos – 5 469 815 rb. arba 4593 rb. vienam varstui, o išlaidos 140 rb. vienam varstui. Bendrovės kapitalas siekė 58 847 988 rb. grynųjų ir 4 735 363 kreditinių rublių.

Šiuo metu Lietuvoje eksploatuojami šio geležinkelio ruožai Lietuvoje: Kaišiadorys - Venta ir 2,5 km ruožas iki atšakos į naftos perdirbimo gamyklą "Orlen Lietuva" bei Naujoji Vilnia - Kena - valstybės siena.

• suintensyvino Lietuvos ekonomikos vystymąsi;
• suteikė darbo vietos gyventojams statant ir eksploatuojant kelią;
• pagerino Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto sąlygas;
• padidino Lietuvos integraciją į Rusijos imperiją;
• Liepojoje prasidėjo ekonominis pakėlimas, į šį uostamiesti dirbti išvažiavo tūstančiai lietuvių.

• Geležinkelio istorija Archyvuota kopija 2008-12-30 iš Wayback Machine projekto.
• Statybos istorija Archyvuota kopija 2013-08-11 iš Wayback Machine projekto.