Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe–LKL“) – aukščiausio lygio Lietuvos vyrų krepšinio komandų čempionatas.
Sporto šaka | Krepšinis |
---|---|
Įkurta | 1993 m. balandžio 22 d. |
Generalinis direktorius | Rasa Liuimienė |
Prezidentas | Remigijus Milašius |
Komandų sk. | 11 |
Valstybė (-ės) | Lietuva |
Žemynas | Europa |
Čempionas (-ai) | Kauno „Žalgiris“ (24-asis titulas) |
Daugiausiai titulų | Kauno „Žalgiris“ (24-asis titulas) |
TV partneriai | Go3 BTV |
Oficiali svetainė | LKL.lt |
Dabartinis sezonas arba turnyras: LKL 2023–2024 m. sezonas |
Nugalėtojai – Kauno „Žalgiris“ (24) ir Vilniaus „Rytas“ (6).
Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną.
Sistema susideda iš dviejų dalių – reguliariojo sezono ir atkrintamųjų varžybų. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję Latvijos arba Estijos pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai.
2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą Nacionalinę krepšinio lygą, o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas.
Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato.
Iki LKL integravimo į Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionatą, reguliarusis sezonas vyko 4 ratų sistema, t. y. kiekviena komanda sužaisdavo su kita komanda po 4 kartus. Pirmajame bendrame LKL ir BBL sezone LKL komandos sužaidė 2 pirmus ratus įprastai, o likusius 2 ratus jau žaidė BBL lygoje, todėl skyrėsi komandų sužaistų rungtynių skaičius. Bet jau 2005 / 2006 m. sezoną visos LKL komandos visas savo rungtynes žaidė BBL lygoje, t. y. po 2 kartus su kiekviena komanda. Nuo 2007 / 2008 m. sezono LKL ir BBL varžybos buvo žaidžiamos atskirai, o LKL reguliariame sezone ekipos susikaudavo po 2 kartus. Prieš 2012 / 2013 m. sezoną, buvo nutarta, kad Kauno Žalgiris ir Vilniaus Lietuvos Rytas dėl varžybų gausos LKL namų rungtynių nežais, o galutinė reguliaraus sezono turnyrinė padėtis bus nustatyta pagal procentinę laimėtų varžybų išraišką.
Į atkrintamąsias varžybas kiekvieną sezoną patenka 8 stipriausios LKL komandos. Pirmajame etape komandos sužaidžia varžybų seriją dėl patekimo į pusfinalį (nuo 2014 metų žaidžiama iki trijų pergalių), tada pusfinalių serijos (iki trijų pergalių) nugalėtojai patenka į finalą, o pralaimėjusieji dar žaidžia papildomą seriją dėl trečiosios vietos. Finalai nuo 1993 m. iki 2001 m. vykdavo iki 3 pergalių, o nuo 2001 / 2002 m. sezono jame žaidžiama iki 4 pergalių. Mažajame finale dėl trečiosios vietos žaidžiama iki 3 pergalių. Prieš 2011–2012 m. sezono atkrintamąsias varžybas buvo nutarta, kad į jas patenka 6 ekipos, o 1 ir 2 vietas užėmusios komandos žengia tiesiai į pusfinalį. Nuo 2012–2013 m. sezono ši taisyklė buvo atšaukta.
2023–2024 m. sezone Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniauja 11 komandų:
Komanda | Arena | Žiūrovai | Miestas | Įkurtas |
---|---|---|---|---|
Jonavos „CBet“ | Jonavos sporto arena | 2200 | Jonava | 1999 |
Vilniaus „Wolves“ | Avia Solutions Group Arena | 10000 | Vilnius | 2022 |
Gargždų ,,Gargždai" | Švyturio arena | 6200 | Gargždai | 2014 |
Kauno „Žalgiris“ | Žalgirio Arena | 15708 | Kaunas | 1944 |
Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ | Kėdainių arena | 3040 | Kėdainiai | 1992 |
Klaipėdos „Neptūnas“ | Švyturio arena | 6200 | Klaipėda | 1964 |
Panevėžio „Lietkabelis“ | Kalnapilio arena | 5950 | Panevėžys | 1964 |
Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ | Pieno žvaigždžių arena | 1500 | Pasvalys | 1999 |
Mažeikių „M Basket“ | Telšių arena | 1000 | Mažeikiai | 2005 |
Šiaulių „Šiauliai“ | Šiaulių arena | 5700 | Šiauliai | 1984 |
Utenos „Juventus“ | Utenos arena | 2500 | Utena | 2000 |
Vilniaus „Rytas“ | Jeep arena | 2500 | Vilnius | 1964 |
LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausių Lietuvos miestų komandos:
Komanda | Rungtyniavo LKL | Sezonai | Įkūrimo metai | Likimas |
---|---|---|---|---|
Alytaus „Alita“ | 1995–2005 | 10 | 1995 | bankrutavo |
Alytaus „Alytus“ | 2007–2011 | 4 | 2005 | bankrutavo |
Alytaus „Dzūkija“ | 2013–2022 | 9 | 2012 | licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – Alytaus Wolves |
Alytaus „Wolves“ | nuo 2022 m. | 2 | 2022 | - |
Gargždų „Gargždai“ | 2022–2024 | 2 | 2014 | bankrutavo |
Jonavos „C-Bet“ | nuo 2021 m. | 3 | 1999 | - |
Kauno „Žalgiris“ | nuo 1993 m. | 31 | 1944 | - |
Kauno „LSU-Atletas“ | 2012–2014 | 2 | 1995 | užėmęs paskutinę vietą iškrito į NKL ir licenciją perleido Vilniaus „Vilnius“ ekipai |
Kauno „Drobė“ | 1993–1994 | 1 | 1938 | dėl finansinių problemų persikėlė į LKAL |
Kauno „Lavera“ | 1993–1995 | 2 | 1990 | bankrutavo |
Kauno „Atletas“ | 1993–2007 | 14 | 1962 | bankrutavo |
Kauno „NECA“ | 1993–1995 | 2 | 1990 | bankrutavo |
Kauno „Kaunas“ | 2008–2009 | 1 | 2008 | susijungė su Kauno „Baltai“ ekipa |
Kauno „Baltai“ | 2007–2012 | 5 | 2007 | susijungė su Kauno „LKKA-Atletas“ ekipa |
Kėdainių „Nevėžis“ | nuo 2002 m. | 21 | 1992 | - |
Klaipėdos „Neptūnas“ | nuo 1993 m. | 31 | 1964 | - |
Marijampolės „Kraitenė“ | 1998–2001 | 3 | 1990 | pralaimėjo pereinamąsias varžybas Mažeikių „Nafta“ klubui |
Marijampolės „Sūduva“ | 2006–2010 | 4 | 2006 | dėl finansinių problemų persikėlė į RKL |
Mažeikių „Mažeikiai“ | 2014–2015 / nuo 2023 m. | 2 | 2005 | 2015 metais užėmė paskutinę vietą ir iškrito į NKL. |
Mažeikių „Nafta“ | 2001–2004 | 3 | 1996 | bankrutavo |
Palangos „Palanga“ | 2010–2013 | 3 | 2006 | dėl LKL reikalavimų neatitinkančios arenos persikėlė į NKL |
Panevėžio „Lietkabelis“ | nuo 1993 m. | 31 | 1964 | - |
Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ | nuo 2011 m. | 13 | 1999 | - |
Plungės „Olimpas“ | 1993-1998 | 5 | 1989 | dėl finansinių problemų persikėlė rungtyniauti į LKAL |
Prienų „Labas GAS“ | 2009–2023 | 14 | 1994 | bankrutavo |
Šiaulių „Šiauliai“ | nuo 1994 m. | 30 | 1984 | - |
Šilutės „Šilutė“ | 1993–1999 | 6 | 1990 | dėl finansinių problemų persikėlė į LKAL |
Utenos „Juventus“ | nuo 2009 m. | 15 | 2000 | - |
Vilniaus „Rytas“ | nuo 1997 m. | 27 | 1997 | - |
Vilniaus „Sakalai“ | 1994–2013 | 19 | 1991 | 2014 metais pašalintas iš lygos dėl finansinių klubo problemų |
Vilniaus „Statyba“ | 1993–1997 | 4 | 1962 | licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – Vilniaus „Lietuvos rytas“ |
Vilniaus „Perlas“ | 2009–2011 | 2 | 2003 | susijungė su Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ ekipa |
Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių Europos Taurės ir Eurolygos varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės.
1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3.
2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4).
Tiesa, 2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą.
2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų.
| *** rungtynės dėl 3 vietos žaidžiamos nebuvo.
Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas – Aukščiausia lyga.
Metai | Superfinalas | I vieta | II vieta | III vieta |
1989-90 | Atletas | Drobė | Pilėnai | |
1988-89 | Atletas | Drobė | Banga | |
1987-88 | Lietkabelis | Šviesa | Drobė | |
1987 | Drobė | Šviesa | Pilėnai | |
1985-86 | Drobė | Pilėnai K. | Šviesa | |
1985 | Lietkabelis | Statyba | Drobė | |
1984 | Statyba | Atletas | Lietkabelis | |
1983 | Atletas | Statyba | Lietkabelis P. | |
1982 | Atletas | Šviesa V. | Drobė | |
1981 | Statyba | Atletas | Mokslas V. | |
1979-80 | Drobė | Statyba | Atletas | |
1979 | Drobė | Statyba | Atletas | |
1977-78 | Drobė | Statyba | Banga | |
1977 | Statyba | Šilkas | Drobė | |
1976 | Drobė | Statyba | Šilkas K. | |
1975 | Statyba | Politechnika | Medis | |
1974 (VI spartakiada) | Kaunas | Vilnius | Klaipėda | |
1973 | Statyba | Banga | Atletas | |
1972 | Statyba | Banga | Medis V. | |
1971 | Banga | Statyba | Politechnika | |
1970 | Drobė | Statyba | Atletas | |
1969 | Drobė | Atletas | Politechnika | |
1968 | Atletas K. | Statyba | Drobė | |
1967 (IV spartakiada) | Kaunas | Vilnius | Klaipėda | |
1966 | Politechnika | Statyba V. | Banga K. | |
1964-65 | Politechnika K. | Šarūnas Š. | Neptūnas Kl. | |
1963-64 | Drobė K. | Šarūnas Š. | Banga K. | |
1963 (III spartakiada) | Kaunas | Klaipėda | Panevėžys | |
1961-62 | Maistas Kl. | Kibirkštis V. | Pilėnai K. | |
1960-61 | LŽŪA | Kauno audiniai | MSK Kl. | |
1959-60 | LŽŪA | Kauno audiniai | KPI | |
1958-59 | KPI | LŽŪA K. | KKI | |
1958 | Žalgiris | Nemunas | Dinamo K. | |
1957-58 | Žalgiris | Nemunas K. | Žalgiris-2 | |
1956 (I spartakiada) | Kaunas | Vilnius | Panevėžys | |
1955 | Žalgiris | Spartakas V. | Žalgiris Kl. | Spartakas P. |
1954 | Žalgiris | Žalgiris Klai. | Žalgiris Viln. | |
1953 | Žalgiris | Žalgiris-2 | Žalgiris Šiaul. | |
1952 | Žalgiris | Žalgiris-2 | Žalgiris Mar. | |
1951 | KKI | Kauno audiniai | Spartakas P. | |
1950 | Žalgiris | Žalgiris-2 K. | Spartakas P. | |
1949 | KKI | ASK | Kauno audiniai | Startas K. |
1948 | KKI | ASK | Kauno audiniai | |
1947 | KKI | Žalgiris | Dinamo K. | |
1946 | Žalgiris K. | KKI K. | Dinamo K. | |
1945 | ASK K. | Žalgiris K. | Džiugas Te. |
Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas.
Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų.
Metai | Superfinalas | I vieta | II vieta | III vieta |
1943 (nebaigtas) | ||||
1942 (nebaigtas) | ||||
1941 | Perkūnas | Džiugas Telš. | ||
1939-40 | CJSO | Karo mokykla K. | Aušros g. K. | |
1938-39 (nebaigtas) | CJSO | LFLS | Karo mokykla K. | |
1937-38 | CJSO | Grandis | LFLS | |
1936-37 | CJSO K. | LFLS | Tauras | |
1935-36 | LFLS | Tauras | CJSO | |
1934-35 | LFLS | Grandis | LGSF | |
1934 | LGSF K. | Grandis K. | LFLS | |
1933 | LGSF K. | Kovas | ASK K. | |
1932 (nevyko) | ||||
1931 (nevyko) | ||||
1930 (nevyko) | ||||
1929 (nevyko) | ||||
1928 | LFLS | Tauras K. | ASK/Technikas K. | |
1927 | LFLS | Kultus K. | Makabi K. | |
1926 | LFLS | Kovas | LGSF K. | |
1925 | Kovas Kaunas | LFLS Šiauliai | ||
1924 | LFLS Kaunas | LFLS-2 K. | LDS K. |
Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Lietuvos krepšinio lyga, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.