Lėvuo
Lėvuõ – upė šiaurės Lietuvoje, 140 km ilgio (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), Mūšos dešinysis intakas.
Kitos reikšmės – Lėvuo (reikšmės).
| Lėvuõ | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Lėvuo ties Akmeniais | ||||||||||||||||
| Ilgis | 140,1 km | |||||||||||||||
| Baseino plotas | 1628,8 km² | |||||||||||||||
| Vidutinis debitas | 9,02 m³/s | |||||||||||||||
| Ištakos | Kupiškio rajonas | |||||||||||||||
| Žiotys | Mūša | |||||||||||||||
| Šalys | Lietuva | |||||||||||||||
 Vikiteka | Lėvuõ | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
.png)
Prasideda Kupiškio rajone – išteka iš Lėvenaičio ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka vakarų kryptimi pro Palėvenėlę, Kupiškį (užtvenkta upė sudaro Kupiškio marias), Subačių. Tekėdamas į šiaurę nuo Panevėžio, Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp Pumpėnų ir Pušaloto, o už Pasvalio įteka į Mūšą 50 km nuo jos susiliejimo su Nemunėliu.
Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, tarp Kupiškio ir Kunčių, yra raiškus fliuvioglacialinis (susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla) slėnis, jame yra gamtos paminklas – Stirniškių dolomito atodanga.
Savybės
Vaga nuo ištakos iki Naniškių reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškio tvenkta ir sudaro minėtas Kupiškio marias – ketvirtą pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens debitas ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, didžiausias – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o didžiausias – 274 m³/s. Vandens debitas žemiau Bernatonių sumažėja perpus, nes ties Sanžilės kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.
| ties Kupiškiu | ties Pasvaliu | |
|---|---|---|
| Didžiausias | 92 | 274 |
| Vidutinis | 1,79 | 6,5 |
Salingumas
Upėje yra 29 salos (neįskaitant tvenkinių), jų dažnumas – 0,19 vnt./km, daugiausiai sutinkamos vidurupyje, vagos viduryje. Iš viso salos užima 7,8 ha plotą (vid. plotas – 0,27 ha, didž. iki 2 ha), todėl, lyginant su bendru Lėvens upės plotu, salingumas – 3,4 %. 37,9 % salų sudaro atskeltinės senvaginės, likusią dalį – vaginės.
Intakai
| Dešinieji: | Kairieji: |
Etimologija
Žodis „lėvuo“ taip pat reiškia šlapią, pelkėtą, klampią vietą, tikrinis vardas giminingas latvių kalbos bendriniam žodžiui lēvenis 'liūnas, klampynė'.
Šaltiniai
Nuorodos
- Ławena. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 610 psl. (lenk.)
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Lėvuo, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.