Kultūros Paveldas

Kultūros paveldas skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Kultūros paveldas su gamtos paveldu sudaro Pasaulio paveldą.

Kultūros paveldo samprata klostėsi šimtmečius. Ilgą laiką kultūros paveldu laikyti pavieniai architektūros, dailės, archeologijos ir istorijos paminklai. Nuo XX a. antrosios pusės kultūros paveldą imta traktuoti kaip kultūrinės ir gamtinės aplinkos visumą. XX a. pabaigoje įsigalėjo kultūrinio kraštovaizdžio sąvoka.

1972 m. UNESCO priimtoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti. Konvenciją ratifikavo ar prie jos prisijungė 193 valstybės (Lietuva – 1992 m., Latvija ir Estija – 1995 m.). Reikšmingiausius kultūros paveldo objektus Pasaulio paveldo komitetas skelbia pasaulio paveldo paminklais. Pasaulio paveldo sąraše yra 644 kultūros bei 24 kultūros ir gamtos objektai.

Nuo XXI a. pradžios pagal Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, priimtą 2000 m. tautų nematerialusis paveldas skelbiamas žmonijos kultūros paveldu. Lietuva konvenciją ratifikavo 2004 m.

 

Materialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją yra:

• Paminklai:
  • architektūros paveldas – architektūros paminklai
  • dailės paveldas – dailės kūriniai,
  • archeologinis paveldas – archeologinio pobūdžio struktūros ar radiniai
• Ansambliai – izoliuotos arba susietos statinių grupės, kurių architektūra yra susijusi su kraštovaizdžiu
• Įžymios vietovės – žmonių ir gamtos kūriniai

Nematerialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūrinės erdvės, tam tikrų bendruomenių pripažintos kaip kultūros paveldo dalis. Jis svarbus bendruomenės ar grupės tapatybės ir tęstinumo požiūriu, rodo kultūrų įvairovę.

Nematerialusis kultūros paveldas daugiausia reiškiasi per žodinės kūrybos tradicijas ir raiškos formas (kalba, scenos menas, papročiai, apeigos ir šventiniai renginiai), taip pat per su gamta ir visata susijusias mokslo sritis bei tradicinius amatus.

 

Lietuvoje pasaulio kultūros paveldu pripažinta:

• 1994 m. – Vilniaus senamiestis
• 2000 m. – Kuršių nerija (kultūros ir gamtos paveldas)
• 2004 m. – Kernavės kultūrinis rezervatas
• 2005 m. – Struvės geodezinis lankas

Žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo šedevru paskelbta:

• 2001 m. – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje
• 2003 m. – dainų švenčių tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje
• 2010 m. - Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės

Lietuvoje kultūros paveldu rūpinasi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centras, Valstybinė kultūros paveldo komisija, muziejai bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubai. Teisinė bazė:

• 1996 m. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas
• 2001 m. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas
• 2004 m. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
• 2005 m. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas

Lietuvoje saugomi kultūros paveldo objektai nuo 2008 m. ženklinami specialiu metaliniu ženklu su įrašu „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“. Tuo užsiima Kultūros paveldo departamentas, ženklą sukūrė dizaineris Audrius Klimas.

•  
  Kernavės kultūrinis rezervatas
•  
  Vilniaus senamiestis
•  
  Kuršių nerija. Vėjo paveikti kreivi medžiai.
•  
  Trakų salos pilis. Siūlomas objektas UNESCO organizacijai.

• Kultūros paveldas: prarastos vertybės, neišnaudotos galimybės. Vytauto Didžiojo universitetas. Kaunas. 2005 Archyvuota kopija 2012-12-13 iš Wayback Machine projekto.
• Lowenthal, David (1985), The Past is a Foreign Country, New York: Cambridge University Press, OCLC 12052097 ISBN 0-521-22415-2,

• Lietuvos kraštovaizdis ir architektūra Archyvuota kopija 2009-06-14 iš Wayback Machine projekto.
• Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas