Kompiuterinių Žaidimų Konsolė

Dažniausiai naudojamas išvesties įrenginys yra televizorius, rečiau − kompiuterio monitorius. Terminas kompiuterinių žaidimų konsolė naudojamas apibūdinti mechanizmą, sukurtą vartotojams tiktai kompiuterinių žaidimų žaidimui, skirtingai nuo asmeninio kompiuterio, kuris turi daug kitų funkcijų, ar arkadinių žaidimų mašinų.

 

Pagrindinis straipsnis – Kompiuterinių žaidimų istorija.

Nors pirmieji kompiuteriniai žaidimai atsirado XX a. šeštajame dešimtmetyje, jie buvo grindžiami vektoriniu, o ne analoginiu vaizdu. Taip buvo iki 1972 m., kai bendrovė „Magnavox“ išleido pirmąją kompiuterinių žaidimų konsolę − Magnavox Odyssey, kurią suprojektavo Ralfas Bajeris. Ją buvo galima prijungti prie televizoriaus. Tačiau Odyssey nesulaukė itin didelio pasisekimo, iki tol, kol „Atari“ kompanijos Pong arkadinė žaidimų mašina neišpopuliarino video žaidimų.

 

Paprastai žaidimų konsolė susideda iš kelių dalių:

• Pagrindinė dalis − dėžė, prie kurios jungiami kiti įrenginiai. Viduje yra pagrindinė plokštė su mikroschemomis, įskaitant RAM, ROM, CPU, kasečių/kortelių prievadą ar CD-ROM įrenginį.
• Maitinimas − jungiama prie AC maitiklio, taip gaunant nuolatinę elektros srovę. Kartais maitiklis jau būna integruotas dėžėje.
• Audio-video jungtis − aukšto dažnio kabelis jungiamas prie televizoriaus, norint perduoti vaizdą.
• Valdymo įrenginiai − įvesties įrenginiai (žaidimų pultas, vairasvirtė, vairas, klaviatūra, pelė ir pan.), kuriais valdoma konsolė ir objektai, atvaizduojami ekrane.
• Laikmenos − optinis diskas, kasetė/kortelė, diskeliai (angl. floppy).
• Atminties kortelės

• Kompiuterinių žaidimų istorija
• Delninė žaidimų konsolė
• Žaidimų automatas

• Konsolių platformos Archyvuota kopija 2011-03-12 iš Wayback Machine projekto. Atviro katalogo projekto svetainėje (angl.)