Keltų Šalys

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tai šalys, kurių gyventojai laiko save keltų kultūros atstovais. Nuo XX a. vidurio nemažai kraštų ėmė skelbtis esantys keltiškumo nešėjai. Po kurio laiko šiuos kraštus imta laikyti keltiškais, o jų teritoriją imti vadinti keltų pakraščiu (angl. Celtic fringe). Šių kraštų gyventojai linkę save vadinti keltų nacijomis (angl. Celtic nations).

Kol nebuvo prasidėjusi Romos respublikos ir germanų genčių ekspansija, visos Britų salos ir didelė dalis žemyninės Europos buvo keltų teritorija. Iki šių laikų keltiškumą išlaikė tik tas vadinamasis „Keltų pakraštys“.

Keltų šalys:

Šalis	Keltiškas pavadinimas	Kalba	Tauta	Gyventojų sk.	Keltiškai kalbančių skaičius
Škotija	Alba	škotų gėlų kalba (Gàidhlig)	škotai	~5 mln.	92 400
Airija	Éire	airių kalba (Gaeilge)	airiai	6 mln.	355 000
Meno sala	Ellan Vannin	meniečių kalba (Yn Ghaelg)	meniečiai	70 000	59 – 1700
Velsas	Cymru	valų kalba (Cymraeg)	valai	3 mln.	>750 000
Kornvalis	Kernow	kornų kalba (Kernewek)	kornai	500 000	3500
Bretanė	Breizh	bretonų kalba (Brezhoneg)	bretonai	4 mln.	500 000

Kartais keltų šalių ratas praplečiamas, tuomet keltų šalimis laikomos dar trys šalys:

• Galisija
• Astūrija
• Kantabrija

Keltiškai kalbančių bendruomenių yra ir už Europos ribų – Čiubuto slėnyje Patagonijoje (Argentina), Keip Bretono saloje (Naujoji Škotija, Kanada).

Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.