Ingrida Šimonytė

1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė ir politikė.

Ingrida Šimonytė
2023 m.
Gimė	1974 m. lapkričio 15 d. (49 metai) Vilnius
Lietuvos Ministrė pirmininkė
Ėjo pareigas	Nuo 2020 m. gruodžio 11 d.
Ankstesnis	Saulius Skvernelis
Seimo narė
Ėjo pareigas	Nuo 2016 m. lapkričio 14 d.
Ankstesnis	Andrius Kubilius (Antakalnio apygarda)
Finansų ministrė Ėjo pareigas 2009 m. liepos 7 d. – 2012 m. gruodžio 13 d. Ankstesnis Algirdas Šemeta Vėlesnis Rimantas Šadžius
Veikla	Politikė
Partija	TS-LKD (nuo 2022)
Išsilavinimas	Verslo administravimo ir vadyba, ekonomika
Alma mater	VU (1998)
Žymūs apdovanojimai
Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2015)
Vikiteka	Ingrida Šimonytė

Kelis dešimtmečius skirtingose pozicijose finansų ministerijoje dirbusi Šimonytė 2009–2012 m. A.Kubiliaus (II) ministrų kabineto užėmė finansų ministrės postą. Taip pat nuo 2016 m. Šimonytė yra Seimo narė, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai laimėjus parlamento rinkimus bei suformavus valdančiąją dauguma dirba 18–osios vyriausybės ministrė pirmininkė. Ji yra antroji moteris užimanti šias pareigas šalies istorijoje.

I. Šimonytė gimė statybos inžinieriaus ir ekonomistės šeimoje Žirmūnų mikrajone Vilniuje. Iš ten 1984 m. su tėvais ji persikraustė gyventi į Antakalnį, ten praleido vaikystę bei jaunystę.

Išsilavinimas

1992 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą (dab. Vilniaus Žirmūnų gimnaziją).

1992-1996 m. studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalaurą, vėliau ir ekonomikos magistrą.

Po studijų tobulinosi tarptautinių institucijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, JAV Tarptautinės plėtros agentūros, Europos Sąjungos organizacijų ir kt.) mokymuose.

Patirtis

1997 m. pradžioje, studijuodama magistrantūroje, laimėjo konkursą dirbti ekonomiste finansų ministerijos Mokesčių skyriuje. Ministerijoje įkūrus Mokesčių departamentą dirbo ekonomiste, skyriaus, vėliau ir departamento vadove. Daugiausia dėmesio skyrė mokesčių derinimui su ES teise.

2004 m. gegužę tapo ministerijos sekretore atsakinga už mokesčius, audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. – ir už Fiskalinės politikos departamentą.

2009 m. liepą–2012 m. gruodį 15-oje vyriausybėje dirbo finansų ministre.

Po darbo ministerijoje 2013–2016 m. I. Šimonytė buvo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. Tuo pačiu metu buvo ir Lietuvos banko valdybos nare, kuruojančia priežiūros klausimus. Taip pat buvo ES bendros bankų priežiūros institucijos – Priežiūros valdybos – narė.

2014 m. universiteto bendruomenė ją išrinko išorine tarybos nare, o 2014–2016 m. kadencijai Tarybos pirmininke.

Nuo 2016 m. I. Šimonytė yra Seimo narė, išrinkta Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje I ture, o 2020 m. lapkričio 25 d. prezidento dekretu paskirta ministre pirmininke. 2020 m. gruodžio 11 d. pradėjo dirbti jos ministrų kabinetas.

Finansų ministrė (2009–2012)

 

 

2009 m. birželio 30 d. finansų ministras Algirdas Šemeta gavo Europos biudžeto komisaro postą. Į atsilaisvinusį ministerijos postą tuometis vyriausybės vadovas Andrius Kubilius pasiūlė viceministrę I. Šimonytę. 2009 m. liepos 3 d. prezidentas Valdas Adamkus po pokalbio patvirtino kandidatūrą bei pasirašė pasirašė dekretą. Šimonytė tapo 15-ąja finansų ministre.

Jai pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po krizės, todėl vadinta „sunkmečio ministre“. Pirmais jos darbo metais Lietuvos BVP sumažėjo net 14,7%. Priimti pensijų, motinystės, tėvystės, nedarbo išmokų karpymai, biudžetininkų atlyginimų sumažinimai, valstybės skolinimasis, padidinti mokesčiai.

Po 2012 m. Seimo rinkimų ji laikinai baigė darba politikoje. Tapo Vilniaus universteto dėstytoja, tarybos pirmininke. Pradėjo dirbti Lietuvos banko valdybos nare.

Seimo narė (nuo 2016 m.)

2015 m. ji apsisprendė grįžti į politiką ir dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose. Tuomet nepriklausoma kandidatė, I. Šimonytė balotiravosi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąraše, Antakalnio apygardoje. Rinkimų naktį paaiškėjo, kad ten surinko 51,54% apygardos rinkėjų balsų ir tapo viena iš trijų kandidatų, vienmandatėje apygardoje išrinkta pirmajame ture.

Jau pradėjusi darbą parlamente ji prisijungė prie Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, dirbo Europos reikalų komitete, Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose. Taip pat užėmė Audito komiteto pirmininkės pareigas, priklausė Seimo moterų, Gegužės 3-iosios, „Pro-Ukraine“, Europietiškos Rusijos draugų bei kitoms parlamentinėms grupėms. Per pirmąją kadenciją Seime pateikė 2 individualius, prisidėjo prie 70 grupinių įstatymų projektų. Pastabas teisės aktams individualiai teikė 27, grupėje 44 kartus.

2020 m. kovo 3 d. paskelbė, kad sieks perrinkimo ir taps Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų rinkiminio sąrašo lydere. 2020 m. spalį Antakalnio apygardoje pagerinusi rezultatą ir surinkusi 61,17% balsų vėl išrinkta pirmame rinkimų ture, perrinkta antrai kadencijai.

2019 m. Prezidento rinkimai

2018 m. rugsėjo 24 d. paskelbė siekį dalyvauti Prezidento rinkimuose, potencialiai su TS-LKD parama. Lapkričio 4 d. visuomenei atviruose (dalyvavo 15 tūkst. partiečių ir 18 tūkst. iš anksto užsiregistravusių, partijai nepriklausančių žmonių) pirminiuose rinkimuose nugalėjo oponentą Vygaudą Ušacką ir užsitikrino partijos paramą. Už ją balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už V. Ušacką – 21 % (4441).

Kandidatams į prezidentus privalomus 20 tūkst. piliečių parašų surinko per 12 val. Bet jos komanda rinko parašus likusį mėnesį ir pristatė rekordinį jų kiekį, ~68 tūkst. (27 647 parašų popieriniuose lapuose ir 40 431 el. parašą VRK portale „Rinkėjo puslapis“). Taip pralenkė konkurentus ir Dalią Grybauskaitę, kuri 2014 m. rinkimuose surinko 67 tūkst. parašų.

2019 m. gegužės 12 d. nugalėjo pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31% balsų), su ekonomistu Gitanu Nausėda pateko į antrąjį turą.Gegužės 26 d. jame pralaimėjo.

Pagrindiniai straipsniai – 2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai ir I. Šimonytės ministrų kabinetas.

Rinkimai ir paskyrimas

Po 2019 m. prezidento rinkimų tapo populiaria. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis nepriklausomą politikę pakvietė tapti 2020 m. Seimo rinkimų TS-LKD sąrašo lydere. 2020 m. kovo 3 d. ji sutiko.

Savo kandidatūrą iškėlė Antakalnio vienmandatėje apygardoje. Kaip ir 2016 m., rinkimų naktį paaiškėjo, kad surinko >60% balsų ir vėl tapo viena iš trijų šalies rinkimų apygardos kandidatų, laimėjusių pirmajame ture. 2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad TS-LKD pelnė daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė S. Skvernelio ministrų kabinetui vadovaujančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Po rinkimų sudaryta centro-dešinės koaliciją tarp TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Koalicijos sutartis delegavo Šimonytę kandidate į Ministres Pirmininkes. Lapkričio 18 d. ji paskelbė siūlomą kabineto sudėtį, kurią gruodžio 7 d. patvirtino prezidentas G. Nausėda. Lapkričio 24 d. Seimas kandidatūrai pritarė,, kitą dieną G. Nausėda tai užtvirtino savo dekretu. Ji antroji moteris, užimanti šias pareigas (pirmoji buvo Kazimira Danutė Prunskienė).

2020 m. gruodžio 11 d. Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti.

Darbas Vyriausybėje

Šimonytės vyriausybė susidūrė su vidaus ir užsienio krizėmis. Šimonytė žiniasklaidoje vadinta „krizių premjere“.

COVID-19 pandemija

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija Lietuvoje.

2020 m. gruodį, pirmosiomis dienomis poste, mirčių pertekliui viršyjant 80%, dėl didelio apkrovimo sveikatos priežiūros sistemai grėsė griūtis.

Vyriausybė suvaržė judėjimą tarp savivaldybių, bendravimą tarp žmonių, įvedė nuotolinį ugdymą, darbą.

2021 m. gegužės 31 d. pradėta masinė gyventojų vakcinacija. Vyriausybė, siekdama mažinti suvaržymus, įvedė Galimybių pasą – dokumentą, liudyjantį apie turėtojo paskiepyjimą, persirgimą ar neigiamą tyrimo rezultatą. Galimybių pasas įgalino kontaktines veiklas, verslą, kitus palengvinimus. Vasarą sirgimų sumažėjo, daugumą apribojimų Vyriausybė panaikino.

Rugsėjį, žmonėms grįžus į darbus/mokslus, daugumai veiklų/renginių persikėlus į sales, prognozuotas susirgimų ir hospitalizacijų augimas. Vyriausybė parengė priemones, nustačiusias „neskiepytųjų karantino“ reguliavimą. Juo siekta riboti kontaktus su nevakcinuotais ir nepersirgusiais žmonėmis. Grįžo Galimybių pasas.

2022 m. vasario 5 d., plintant lengvesnei COVID-19 ligos atmainai „omikron“, Galimybių paso atsisakyta.

Migrantų krizė

Pagrindinis straipsnis – 2021 m. migrantų krizė Lietuvoje.

2021 m. birželį Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Vakarų nepripažįstama Aleksandro Lukašenkos Baltarusijos diktatūra, keršydama už ES sankcijas (po suklastotų 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų, Ryanair skrydžio 4978 nutupdymo, kalinamų opozicijos atstovų), įveiklino nelegalią migraciją iš Irako ir Sirijos į Lietuvą, padėdama nelegaliems migrantams kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Jų kiekis išsaugo ~35 kartus.

Vis auganti migrantų įsibrovimo į Lietuvą statistika paskatino Šimonytės Vyriausybę 2021 m. liepos 2 d. paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Situacijai negerėjant, po mėnesio imtasi vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotos „apgręžimo politikos“, kuri leido apgręžti neteisėtai sieną kirtusius migrantus.

Nepaisant to, jog srautas po taikytos politikos gerokai sumažėjo, Šimonytės kabinetas apsisprendė dėl 508 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie sienos su Baltarusija, kuris buvo sumontuotas 2022 m. rugsėjį.

Vizitai, išvykos ir priėmimai

 

Tarptautiniai vizitai

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės tarptautiniai vizitai.
Per savo kadenciją Šimonytė darbo vizitais lankėsi daugiau nei 15 valstybių, tarp kurių yra Lenkija, Latvija, Estija, JAV, Vokietija, Japonija, Italija ir kt.

Užsienio politika

Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį. Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme. Lenkija yra svarbus partneris. Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.

Vidaus politika

Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui, dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“. Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.

Platformoje „Mano Balsas“, Šimonytė teigė, jog pritaria marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais. Be to, jos nuomone, turi būti dekriminalizuotas mažo kiekio lengvų narkotikų turėjimas be tikslo parduoti.

Šimonytė palaiko laisvos rinkos veikimą ir minimalų valstybės į ją įkišimą: „Valstybė turi kištis į ekonomiką tiek, kiek jos kišimasis pataiso rinkos netobulumus.“

Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.

Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.

2022 m. gruodžio 6 d. I. Šimonytė tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare.

Be gimtosios lietuvių, I. Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus. Ji yra netekėjusi ir neturi vaikų.

Viena mėgstamiausių I. Šimonytės knygų – čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko satyrinė tamsioji komedija „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“, ji dažnai cituoja jos veikėjus.

• 2012 m. „Baltoji banga“ apdovanojimas „Už skaidrią ir atsakingą“ veiklą.
• 2015 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.
• 2019 m. Delfi Metų Moterys (Politika).
• 2020 m. Delfi Metų Moterys (Politika).
• 2022 m. Dalios Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medalis.
• 2022 m. Tarptautinė Frydricho Augusto fon Hajeko fondo premija.
• 2022 m. Delfi Metų Moterys (Politika).
• 2022 m. Transatlantinės lyderystės apdovanojimas.
• 2022 m. JAV Nacionalinio demokratijos instituto M. Albright apdovanojimas.

Vikicitatos

Wiki Lietuvių 

Puslapis Vikicitatose –

Ingrida Šimonytė

Politinis postas
Prieš tai: Algirdas Gediminas Šemeta	Lietuvos Respublikos finansų ministrė 2009–2012 m.	Po to: Rimantas Šadžius
Prieš tai: Saulius Skvernelis	Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė     2020–dabar	Po to: