Ingrida Šimonytė (g.
1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė ir politikė.
Ingrida Šimonytė | |||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 m. | |||||||||||
Gimė | 1974 m. lapkričio 15 d. Vilnius | ||||||||||
Lietuvos Ministrė pirmininkė | |||||||||||
Ėjo pareigas | Nuo 2020 m. gruodžio 11 d. | ||||||||||
Ankstesnis | Saulius Skvernelis | ||||||||||
Seimo narė | |||||||||||
Ėjo pareigas | Nuo 2016 m. lapkričio 14 d. | ||||||||||
Ankstesnis | Andrius Kubilius (Antakalnio apygarda) | ||||||||||
| |||||||||||
Veikla | Politikė | ||||||||||
Partija | TS-LKD (nuo 2022) | ||||||||||
Išsilavinimas | Verslo administravimo ir vadyba, ekonomika | ||||||||||
Alma mater | VU (1998) | ||||||||||
Žymūs apdovanojimai | |||||||||||
Vikiteka | Ingrida Šimonytė |
Kelis dešimtmečius skirtingose pozicijose finansų ministerijoje dirbusi Šimonytė 2009–2012 m. A.Kubiliaus (II) ministrų kabineto užėmė finansų ministrės postą. Taip pat nuo 2016 m. Šimonytė yra Seimo narė, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai laimėjus parlamento rinkimus bei suformavus valdančiąją dauguma dirba 18–osios vyriausybės ministrė pirmininkė. Ji yra antroji moteris užimanti šias pareigas šalies istorijoje.
I. Šimonytė gimė statybos inžinieriaus ir ekonomistės šeimoje Žirmūnų mikrajone Vilniuje. Iš ten 1984 m. su tėvais ji persikraustė gyventi į Antakalnį, ten praleido vaikystę bei jaunystę.
1992 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą (dab. Vilniaus Žirmūnų gimnaziją).
1992-1996 m. studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalaurą, vėliau ir ekonomikos magistrą.
Po studijų tobulinosi tarptautinių institucijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, JAV Tarptautinės plėtros agentūros, Europos Sąjungos organizacijų ir kt.) mokymuose.
1997 m. pradžioje, studijuodama magistrantūroje, laimėjo konkursą dirbti ekonomiste finansų ministerijos Mokesčių skyriuje. Ministerijoje įkūrus Mokesčių departamentą dirbo ekonomiste, skyriaus, vėliau ir departamento vadove. Daugiausia dėmesio skyrė mokesčių derinimui su ES teise.
2004 m. gegužę tapo ministerijos sekretore atsakinga už mokesčius, audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. – ir už Fiskalinės politikos departamentą.
2009 m. liepą–2012 m. gruodį 15-oje vyriausybėje dirbo finansų ministre.
Po darbo ministerijoje 2013–2016 m. I. Šimonytė buvo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. Tuo pačiu metu buvo ir Lietuvos banko valdybos nare, kuruojančia priežiūros klausimus. Taip pat buvo ES bendros bankų priežiūros institucijos – Priežiūros valdybos – narė.
2014 m. universiteto bendruomenė ją išrinko išorine tarybos nare, o 2014–2016 m. kadencijai Tarybos pirmininke.
Nuo 2016 m. I. Šimonytė yra Seimo narė, išrinkta Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje I ture, o 2020 m. lapkričio 25 d. prezidento dekretu paskirta ministre pirmininke. 2020 m. gruodžio 11 d. pradėjo dirbti jos ministrų kabinetas.
2009 m. birželio 30 d. finansų ministras Algirdas Šemeta gavo Europos biudžeto komisaro postą. Į atsilaisvinusį ministerijos postą tuometis vyriausybės vadovas Andrius Kubilius pasiūlė viceministrę I. Šimonytę. 2009 m. liepos 3 d. prezidentas Valdas Adamkus po pokalbio patvirtino kandidatūrą bei pasirašė pasirašė dekretą. Šimonytė tapo 15-ąja finansų ministre.
Jai pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po krizės, todėl vadinta „sunkmečio ministre“. Pirmais jos darbo metais Lietuvos BVP sumažėjo net 14,7%. Priimti pensijų, motinystės, tėvystės, nedarbo išmokų karpymai, biudžetininkų atlyginimų sumažinimai, valstybės skolinimasis, padidinti mokesčiai.
Po 2012 m. Seimo rinkimų ji laikinai baigė darba politikoje. Tapo Vilniaus universteto dėstytoja, tarybos pirmininke. Pradėjo dirbti Lietuvos banko valdybos nare.
2015 m. ji apsisprendė grįžti į politiką ir dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose. Tuomet nepriklausoma kandidatė, I. Šimonytė balotiravosi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąraše, Antakalnio apygardoje. Rinkimų naktį paaiškėjo, kad ten surinko 51,54% apygardos rinkėjų balsų ir tapo viena iš trijų kandidatų, vienmandatėje apygardoje išrinkta pirmajame ture.
Jau pradėjusi darbą parlamente ji prisijungė prie Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, dirbo Europos reikalų komitete, Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose. Taip pat užėmė Audito komiteto pirmininkės pareigas, priklausė Seimo moterų, Gegužės 3-iosios, „Pro-Ukraine“, Europietiškos Rusijos draugų bei kitoms parlamentinėms grupėms. Per pirmąją kadenciją Seime pateikė 2 individualius, prisidėjo prie 70 grupinių įstatymų projektų. Pastabas teisės aktams individualiai teikė 27, grupėje 44 kartus.
2020 m. kovo 3 d. paskelbė, kad sieks perrinkimo ir taps Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų rinkiminio sąrašo lydere. 2020 m. spalį Antakalnio apygardoje pagerinusi rezultatą ir surinkusi 61,17% balsų vėl išrinkta pirmame rinkimų ture, perrinkta antrai kadencijai.
2018 m. rugsėjo 24 d. paskelbė siekį dalyvauti Prezidento rinkimuose, potencialiai su TS-LKD parama. Lapkričio 4 d. visuomenei atviruose (dalyvavo 15 tūkst. partiečių ir 18 tūkst. iš anksto užsiregistravusių, partijai nepriklausančių žmonių) pirminiuose rinkimuose nugalėjo oponentą Vygaudą Ušacką ir užsitikrino partijos paramą. Už ją balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už V. Ušacką – 21 % (4441).
Kandidatams į prezidentus privalomus 20 tūkst. piliečių parašų surinko per 12 val. Bet jos komanda rinko parašus likusį mėnesį ir pristatė rekordinį jų kiekį, ~68 tūkst. (27 647 parašų popieriniuose lapuose ir 40 431 el. parašą VRK portale „Rinkėjo puslapis“). Taip pralenkė konkurentus ir Dalią Grybauskaitę, kuri 2014 m. rinkimuose surinko 67 tūkst. parašų.
2019 m. gegužės 12 d. nugalėjo pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31% balsų), su ekonomistu Gitanu Nausėda pateko į antrąjį turą.Gegužės 26 d. jame pralaimėjo.
Po 2019 m. prezidento rinkimų tapo populiaria. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis nepriklausomą politikę pakvietė tapti 2020 m. Seimo rinkimų TS-LKD sąrašo lydere. 2020 m. kovo 3 d. ji sutiko.
Savo kandidatūrą iškėlė Antakalnio vienmandatėje apygardoje. Kaip ir 2016 m., rinkimų naktį paaiškėjo, kad surinko >60% balsų ir vėl tapo viena iš trijų šalies rinkimų apygardos kandidatų, laimėjusių pirmajame ture. 2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad TS-LKD pelnė daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė S. Skvernelio ministrų kabinetui vadovaujančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Po rinkimų sudaryta centro-dešinės koaliciją tarp TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Koalicijos sutartis delegavo Šimonytę kandidate į Ministres Pirmininkes. Lapkričio 18 d. ji paskelbė siūlomą kabineto sudėtį, kurią gruodžio 7 d. patvirtino prezidentas G. Nausėda. Lapkričio 24 d. Seimas kandidatūrai pritarė,, kitą dieną G. Nausėda tai užtvirtino savo dekretu. Ji antroji moteris, užimanti šias pareigas (pirmoji buvo Kazimira Danutė Prunskienė).
2020 m. gruodžio 11 d. Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti.
Šimonytės vyriausybė susidūrė su vidaus ir užsienio krizėmis. Šimonytė žiniasklaidoje vadinta „krizių premjere“.
2020 m. gruodį, pirmosiomis dienomis poste, mirčių pertekliui viršyjant 80%, dėl didelio apkrovimo sveikatos priežiūros sistemai grėsė griūtis.
Vyriausybė suvaržė judėjimą tarp savivaldybių, bendravimą tarp žmonių, įvedė nuotolinį ugdymą, darbą.
2021 m. gegužės 31 d. pradėta masinė gyventojų vakcinacija. Vyriausybė, siekdama mažinti suvaržymus, įvedė Galimybių pasą – dokumentą, liudyjantį apie turėtojo paskiepyjimą, persirgimą ar neigiamą tyrimo rezultatą. Galimybių pasas įgalino kontaktines veiklas, verslą, kitus palengvinimus. Vasarą sirgimų sumažėjo, daugumą apribojimų Vyriausybė panaikino.
Rugsėjį, žmonėms grįžus į darbus/mokslus, daugumai veiklų/renginių persikėlus į sales, prognozuotas susirgimų ir hospitalizacijų augimas. Vyriausybė parengė priemones, nustačiusias „neskiepytųjų karantino“ reguliavimą. Juo siekta riboti kontaktus su nevakcinuotais ir nepersirgusiais žmonėmis. Grįžo Galimybių pasas.
2022 m. vasario 5 d., plintant lengvesnei COVID-19 ligos atmainai „omikron“, Galimybių paso atsisakyta.
2021 m. birželį Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Vakarų nepripažįstama Aleksandro Lukašenkos Baltarusijos diktatūra, keršydama už ES sankcijas (po suklastotų 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų, Ryanair skrydžio 4978 nutupdymo, kalinamų opozicijos atstovų), įveiklino nelegalią migraciją iš Irako ir Sirijos į Lietuvą, padėdama nelegaliems migrantams kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Jų kiekis išsaugo ~35 kartus.
Vis auganti migrantų įsibrovimo į Lietuvą statistika paskatino Šimonytės Vyriausybę 2021 m. liepos 2 d. paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Situacijai negerėjant, po mėnesio imtasi vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotos „apgręžimo politikos“, kuri leido apgręžti neteisėtai sieną kirtusius migrantus.
Nepaisant to, jog srautas po taikytos politikos gerokai sumažėjo, Šimonytės kabinetas apsisprendė dėl 508 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie sienos su Baltarusija, kuris buvo sumontuotas 2022 m. rugsėjį.
Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį. Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme. Lenkija yra svarbus partneris. Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.
Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui, dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“. Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.
Platformoje „Mano Balsas“, Šimonytė teigė, jog pritaria marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais. Be to, jos nuomone, turi būti dekriminalizuotas mažo kiekio lengvų narkotikų turėjimas be tikslo parduoti.
Šimonytė palaiko laisvos rinkos veikimą ir minimalų valstybės į ją įkišimą: „Valstybė turi kištis į ekonomiką tiek, kiek jos kišimasis pataiso rinkos netobulumus.“
Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.
Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.
2022 m. gruodžio 6 d. I. Šimonytė tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare.
Be gimtosios lietuvių, I. Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus. Ji yra netekėjusi ir neturi vaikų.
Viena mėgstamiausių I. Šimonytės knygų – čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko satyrinė tamsioji komedija „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“, ji dažnai cituoja jos veikėjus.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Algirdas Gediminas Šemeta | Lietuvos Respublikos finansų ministrė 2009–2012 m. | Po to: Rimantas Šadžius |
Prieš tai: Saulius Skvernelis | Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė 2020–dabar | Po to: |
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Ingrida Šimonytė, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.