Beat 'Em Up

Šis straipsnis apie muštynių žaidimų prieš daugelį priešų žanrą. Apie vienas prieš vieną tipo žaidimus skaitykite straipsnyje muštynių žaidimas.

Tokio tipo žaidimų veiksmas paprastai vyksta miesto aplinkoje ir apima kovos su nusikalstamumu ar keršto troškimo siužeto temas. Kai kuriuose žaidimuose pasitelkiama senovės ar fantastikos tematika. Tradiciškai beat 'em up žanro žaidimų veiksmas vyksta į šoną slenkančiuose, dvimačiuose (2D) lygiuose, tačiau kai kuriuose naujesniuose žaidimuose veiksmas vyksta erdvesnėje trimatėje (3D) aplinkoje, gebančioje sutalpinti dar didesnį kiekį priešų. Tokie žaidimai pasižymi paprastumu bei susilaukia tiek kritikų pripažinimo, tiek ir pajuokos. Skiriamieji tokių žaidimų bruožai yra kooperatyvinis ir kelių žaidėjų režimai.

 

Beat 'em up (kartais vadinamas kaip brawler) yra veiksmo žaidimų, kuriuose žaidėjas turi kautis prieš didelį kiekį priešų būdamas neginkluotas ar naudodamasis šaltaisiais ginklais, žanras. Kiekviename tokio tipo žaidimo lygyje reikalaujama eiti pirmyn, po vieną atkarpą vienu metu, į kitą lygio atkarpą patenkama įveikus visus priešus; paprastai kiekvieno lygio pabaigoje laukia kova su bosu. Tokių žaidimų arkadines versijas neretai būna sunku įveikti, tad žaidėjai išleidžia daugiau pinigų šiam tikslui pasiekti.

Beat 'em up žanro žaidimai yra susiję su muštynių žaidimais, kurių pagrindą sudaro vienas prieš vieną tipo kovos, o ne slenkantys lygiai ir gausybė priešų. Skirtinga terminologija retai vartojama, todėl kai kurie komentatoriai linkę šiuos du žanrus sugretinti. Tiek vienas prieš vieną tipo žaidimai, tiek ir beat 'em up žaidimai įtakojo vieni kitų grafikos ir stiliaus plėtojimą. Būna atvejų, kai žaidime pasitaiko abiejų žanrų elementų.

Žaidimai paprastai apima kovos su nusikalstamumu ar keršto troškimo siužetines temas, jų veiksmas vyksta miesto gatvėse, nors pasitaiko ir istorinės ar fantastikos tematikos. Žaidėjai privalo judėti pirmyn iš vieno žaidimo pasaulio taško į kitą, taigi kiekvienas žaidimo lygis paprastai slenka horizontaliai. Kai kuriuose vėlesniuose beat 'em up žanro žaidimuose apsieita be dvimačių slenkančių lygių, vietoje to žaidėjams leidžiama bastytis platesnėje trimatėje erdvėje, bet juose išlaikomas paprastumas ir panaši valdymo sistema. Lygio eigoje žaidėjai gali rasti įvairių ginklų, kuriais gali pasinaudoti, arba gyvybes atstatančių daiktų (angl. power-ups).

Žaidėjams einant pirmyn kiekviename lygyje jie susiduria su priešų būriais, kuriuos turi įveikti norėdami patekti į kitą lygio atkarpą. Lygis užbaigiamas įveikus visus priešus. Kiekviename lygyje galima sutikti identiškus priešų būrius, todėl šie žaidimai išsiskiria dažnais pasikartojimais. Paprastai lygio pabaigoje žaidėjui tenka kautis su bosu – už kitus daug stipresniu priešu.

 

Beat 'em up žaidimuose dažniausiai galima rinktis iš keleto protagonistų, kurių kiekvienas pasižymi skirtingu tvirtumu, silpnybėmis ir judesiais. Kaunantis galima taikyti įvairias įprastų judesių kombinacijas, taip pat pašokti ar sugriebti priešininką. Veikėjai paprastai pasižymi unikaliais puolimo judesiais, tad puolimo strategijos skiriasi priklausomai nuo to, už kurį veikėją žaidžiama. Valdymo sistema paprastai būna nesudėtinga ir susideda vos iš kelių mygtukų.

Pirmasis didelės įtakos turėjęs beat 'em up žanro žaidimas buvo 1984 m. išleistas „Kung-Fu Master“, vėliau sekęs „Renegade“ (1986 m.) pristatė miesto aplinkos ir nusikaltėlių pasaulio keršto troškimo temas, plačiai naudotas vėlesniuose žaidimuose. Vėliau, 1987 m. pasirodžius „Double Dragon“, kuris atnešė kooperatyvinio režimo svarbą, šis žanras dar labiau išpopuliarėjo. 1991 m. pasirodęs „Street Fighter II“ žaidėjų tarpe išpopuliarino vienas prieš vieną tipo muštynių žaidimus. Tokie klasikiniai žaidimai kaip „Streets of Rage“, „Final Fight“ ir „Golden Axe“ taip pat išėjo šiuo laikotarpiu. Pastaraisiais metais išpopuliarėjus trimačiams plačiajai rinkai skirtiems žaidimams, beat 'em up žanro reikšmė sumenko, vis dėlto kai kurie beat 'em up žaidimai sugebėjo prisitaikyti prie erdvesnių trimačių aplinkų.