Antiamerikanizmas

Šio reiškinio priežastimis gali būti nemažai kritikos susilaukianti JAV užsienio politika (pvz., perversmų organizavimas Šaltojo karo metais, Irako, Afganistano karai ir kt.), ekonominė politika (kapitalistinė santvarka ir jos propagavimas), populiarioji kultūra, gyvenimo būdas ir kt.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad antiamerikanizmo pagrindiniai požymiai yra „atpirkimo ožio” impulsas (t. y. Amerika laikoma esanti atsakinga už pasaulyje esančias blogybes) ir pavydas.

Antiamerikanistinių nuostatų dažniausiai laikosi atskiri individai, grupės ar judėjimai (pvz., antiglobalistai, komunistai, islamistai ir kt.), tačiau kartais antiamerikanizmas gali būti ir oficialia šalies doktrina (Irane, Šiaurės Korėjoje, seniau TSRS, Irake, įvairiose komunistinėse šalyse). Antiamerikanizmas tradiciškai turi gilias šaknis Prancūzijoje (tokius jausmus skatino didelė dalis prancūzų intelektualų), dabar JAV neigiamai vertina dauguma islamo pasaulio gyventojų.

Neskaitant įvairių politinių ideologų, JAV kritikais buvo tokios asmenybės kaip Žanas Polis Sartras, Pablas Pikasas, Noamas Čomskis, Samuelis Džonsonas, Džordžas Bernardas Šo, Tomas Manas, Zigmundas Froidas, Frydrichas Nyčė, Osvaldas Špengleris ir daug kitų.

• 
  Antiamerikanistinis protestas Nankinge, Kinijoje, 1999 m.
• 
  Imigrantų iš Lotynų Amerikos protestas prieš JAV migracijos politiką
• 
  Antiamerikietiškas grafitis Karakase, Venesueloje