1832 M.: Metai

Metai:

Dešimtmečiai: 2-as 3-as - 4-as - 5-as 6-as

Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius

2 tūkstantmetis

1832 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Įvykiai

• Gegužės 13 d. – Caro Nikolajaus I įsakymu uždarytas Vilniaus universitetas, dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831 m. sukilime.

Gimtadieniai

• Vasario 29 d. – Robertas Adolfas Chodasevičius, karo inžinierius, topografas, pulkininkas (m. 1896 m.).

Nedatuota

• Julijonas Čiudovskis, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (m. 1863 m.).
• Kristianas Barčas, Mažosios Lietuvos tautosakininkas, kultūros veikėjas (m. 1890 m.).
• Nikolajus Zubovas, grafas, Platono Zubovo brolio Dmitrijaus Zubovo (1764–1836) ir kunigaikštytės Praskovjos Viazemskajos vaikaitis, Aleksandros Olsufjevaitės-Zubovienės vyras, Olgos, Dmitrijaus ir Vladimiro Zubovų tėvas (m. 1898 m.).

Mirtys

Nedatuota

• Faustinas Cecerskis, OP, Lietuvos teologas, pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1760 m.).
• Simonas Malevskis, Lietuvos teisininkas, ekonomistas fiziokratas, filosofijos daktaras (g. 1759 m.).

Gimtadieniai

• Sausio 6 d. – Gustavas Dorė, Prancūzijos tapytojas, graviruotojas, iliustratorius ir skulptorius, nemažai dirbęs su medienos ir plieno graviravimu (m. 1883 m.).
• Sausio 23 d. – Eduardas Manė, prancūzų tapytojas, impresionizmo atstovas (m. 1883 m.).
• Sausio 25 d. – Ivanas Ivanovičius Šiškinas, rusų tapytojas peizažistas, graveris (m. 1898 m.).
• Sausio 27 d. – Charles Lutwidge Dodgson, anglų matematikas, logikas, rašytojas, anglikonų pastorius, fotografas (m. 1898 m.).
• Gegužės 13 d. – Juris Alunanas, latvių poetas, kalbininkas, istorikas. Vienas aktyviausių jaunalatvių veikėjų (m. 1864 m.).
• Birželio 10 d. – Nikolaus August Otto, vokietis, išradęs keturtaktį vidaus degimo variklį (m. 1891 m.).
• Birželio 14 d. – Nikolausas Otas, vokiečių inžinierius ir išradėjas, išradęs vidaus degimo variklį, kuris vėliau imtas naudoti visose degalais varomose transporto priemonėse (m. 1891 m.).
• Rugpjūčio 16 d. – Vilhelmas Maksas Vuntas, vokiečių fiziologas, psichologas, eksperimentinės ir pažintinės psichologijos šakų įkūrėjas (m. 1920 m.).
• Spalio 12 d. – Nikolajus Zverevas, rusų pianistas, pedagogas (m. 1893 m.).
• Spalio 21 d. – Gustav Langenscheidt, vokiečių leidėjas (m. 1895 m.).
• Gruodžio 8 d. – Bjornstjerne Martinius Bjornson, pirmasis skandinavų rašytojas, 1903 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Norvegų tautinio himno autorius (m. 1910 m.).
• Gruodžio 27 d. – Pavelas Tretjakovas, rusų verslininkas, mecenatas, kolekcionierius įkūręs Tretjakovo galeriją (m. 1898 m.).

Mirtys

• Kovo 4 d. – Žanas Fransua Šampoljonas, egiptologijos tėvu vadinamas prancūzų kalbininkas, iššifravęs egiptiečių hieroglifus (g. 1790 m.).
• Kovo 10 d. – Muzio Clementi, nusipelnęs Italijos Klasicizmo epochos kompozitorius, pianistas, pedagogas ir dirigentas. Jis yra pirmasis kompozitorius, kūręs muziką specialiai pianinui. Žinomas dėl savo sonatų, sonatinų bei pianino pamokų rinkinių. XIX amžiuje Clementi buvo vadinamas „pianino tėvu“, „modernios pianino grojimo technikos tėvu“ ar „Romantinio pianino virtuoziškumo tėvu“ (g. 1752 m.).
• Kovo 22 d. – Johanas Volfgangas Gėtė, vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų (g. 1749 m.).
• Birželio 6 d. – Džeremis Bentamas, anglų teisininkas, filosofas ir socialinis reformatorius. Jis buvo politikas radikalas ir svarbiausias anglų teisėtyros teoretikas (g. 1748 m.).
• Liepos 19 d. – Johanas Heinrikas Baumanis, latvių tapytojas (g. 1753 m.).
• Liepos 22 d. – Napoleonas II, II Prancūzijos imperatorius (g. 1811 m.).
• Lapkričio 15 d. – Žanas Baptistas Sėjus, prancūzų ekonomistas ir prekybininkas (g. 1767 m.).