Šingu

Šingu
Šingu San Felis do Šingu savivaldybėje
Ilgis	2100 km
Baseino plotas	513 000 km²
Vidutinis debitas	16 000 m³/s
Ištakos	Ronkadoro kalnai
Žiotys	Amazonė
Šalys	Brazilija
Vikiteka	Šingu

Prasideda Mato Groso plynaukštėje, Ronkadoro kalnuose, susiliejus keletui upių (Kuriseu, Batovi, Romurui). Teka į šiaurę kirsdama Brazilijos plokščiakalnį ir formuodama gausius slenksčius bei krioklius. Žemupyje teka Amazonės žemuma. Prieš įtekėdama į Amazonę Šingu suformuoja 160 km ilgio, 8–12 km pločio estuarijos formos žiotis. Ties žiotimis sudaro didžiulį protakų ir salų labirintą. Įteka Amazonėn aukščiau Gurupos, tarp Amazonės ir Šingu protakų yra didelė upinė Gurupos sala.

Didžiausi intakai: Kuluenė, Ronuras, Suja Misu, Arajasas, Komandante Fontora, Freskas, Iriri, Bakaža, Žarausu.

Upė laivuojama 190 km nuo žiočių. Vandeningiausia spalio–balandžio mėnesiais. XX a. 8-ajame dešimtmetyje upėje išplėtota Šingu–Aragvajos hidroelektrinių sistema.

Šingu baseine gyvena Šingu indėnai, upės aukštupyje – bakairiai. Sudarytas Šingu nacionalinis parkas, daug indėnų teritorijų. Pirmasis europietis, tyrinėję Šingu baseiną (1884–87 m.) buvo vokiečių etnologas ir keliautojas Karlas fon den Štainenas.

Miestai prie upės: San Felis do Šingu, Altamira, Vitorija do Šingu, Senador Žoze Porfirijas, Porto di Mozas.

• 
  Šingu upė Amazonės baseino žemėlapyje
• 
  Belo Montės užtvanka ant Šingu
• 
  Upė vakarėjant Šingu nacionaliniame parke
• 
  Laivas upėje ties Altamira