I sprissioni corsi (o espressioni corse) sò una cumpunenti impurtanta di a lingua è di a cultura corsa.
Parti è più di i sprissioni corsi sò usati in tutti i parti di l'isula, in Pumonti com'è in Cismonti. Ma uni pochi sò lucali è specifichi di tali paesi o tali righjoni di l'isula.
U paragonu hè usatu à spessu in i sprissioni corsi. Trà i sprissioni à paragonu, si pò mintuvà: beddu com'è un fiori, rossu com'è un bagu, cordu com'è un viulinu, cioncu comu un biccazzu, cuntenti com'è un pichju, è cetara... Tandu u paragonu hè introduttu da com'è. Ma ci sò dinò altri formi di paragonu, chì sò introdutti da quant'è: hè quant'è à attaccà si à a croci !, hè quant'è à zappà in acqua !, sò quant'è i sturneddi !, i stani à senta quant'è i topa à veghja, manghjà quant'è setti, è cetara...
Invintariu di i sprissioni corsi
L'invintariu di i sprissioni corsi hà cuminciatu incù parechji autori, frà i quali si pò mintuvà: Antone Mattei, in u so Pruverbii, detti è massime corse (1867).
Ind'è Antone Leonardu Massiani, si pò mintuvà, frà altri sprissioni, in u Viaghju i Ascu: ùn valè un ficu (ùn valianu un ficu), à tempu è à locu, ùn ci pensava un zeru, fà ride i spurtelli (Fattu avarianu ride li spurtelli ; si dici avà: faci rida ancu i sporti), esse statu à a scola di e curnachje (Site statu à la scola di e curnachje.), Finchì u sole ùn affacca à tramuntana !.
Frà i sprissioni usati da Monsignori di la Fuata in i so Puisii Ghjucosi, si pò cità: fà Roma è Toma (Vol' fà sempri Roma è Toma), in emma ed emma, essa beddu è bonu (Toni puri lu cannonu Lu puiema hè beddu è bonu), corra à fiumi (Si dilata è corri à fiumi Lu vilenu dli custumi).
Ma si pò pinsà chì l'invintariu di i sprissioni corsi ùn hè ancora cumplettu. Chì a lingua corsa hè ricca di numarosi sprissioni, chì poni cambià da un paesi à l'altra. Si pò cunsidarà chì una parti impurtanta di 'ssi sprissioni ùn hè ancora stata scritta è transmissa, par via di a stampa, di a radiu o di a Reta. Una parti, chì pò essa cunsidarevuli, ferma sempri da scriva è da trasmetta.
Sprissioni è pruverbii
Una difficultà chì hè custatata calchì volta in u studiu di i sprissioni corsi hè a diffarenza trà i sprissioni è i pruverbii. Difatti, accadi à volti ch'un pruverbiu fussi dirivatu di una sprissioni. Par esempiu, ci hè a sprissioni fà u passu più longu ch'è l'infurcatura è u pruverbiu chì n'hè dirivatu: Ùn ci vò micca à fà u passu più longu ch'è l'infurcatura. Hè listessa cosa incù a sprissioni amparà l'Ave Maria à u vescu è u pruverbiu assuciatu: À u vescu, ùn s'ampara micca l'Ave Maria. In casi simuli, ci sò dui custruzzioni: à pruverbiu, è à sprissioni.
A quistioni si poni dinò calchì volta incù certi pruverbii corti corti, com'è: Corpilonghi Auccianesi. A parsona si pò dumandà s'eddu hè pruverbiu o sprissioni. A risposta và linda linda quandu si rimetti u verbu chì ci manca: Auccianesi sò corpilonghi. È tandu si capisci bè ch'eddu hè pruverbiu. Hè listessu affari par Moitinchi corifinti, I muntona frassitani, è cetara...
Sprissioni corsi
a matina leone a sera cuglione
à quandu troppu à quandu micca !
à scimesca
à chì in Cilaccia, à chì in Pumonti
a Strada di Roma
aghju addivatu i corbi par caccià mi l'ochja.
aghju vistu à Ghjobba
agliu hè andatu è cipolla hè vultatu
allora? - U frati s'hè coltu a sora!
amparà à babbu à futta
amparà à u preti à dì a messa
ancu si volta edda à tè (risposta à una ghjastema)
This article uses material from the Wikipedia Corsu article Sprissioni corsi, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Il contenuto è disponibile in base alla licenza CC BY-SA 4.0, se non diversamente specificato. Images, videos and audio are available under their respective licenses. ®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Corsu (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.